Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis neseniai apdovanotas „Spirit of Excellence Award 2024“ – tai pripažinimas už reikšmingą indėlį plėtojant insulto gydymą Lietuvoje. Be to, jis tapo naujuoju Lietuvos insulto asociacijos prezidentu, kurio tikslas – kartu su komanda įgyvendinti svarbius pokyčius valstybiniu mastu, siekiant gerinti insulto pacientams teikiamų paslaugų kokybę.
Pasiekimai ir iššūkiai insulto gydymo srityje
RVUL Insulto centras jau daugelį metų sulaukia tarptautinio dėmesio – jis įvertintas aukščiausiu, deimantiniu „ESO Angels Status“ apdovanojimu už ūminio insulto gydymo kokybę. Šis prizas atspindi ne tik skubią ir efektyvią medicininę pagalbą, bet ir visų skyrių bei specialistų bendradarbiavimą – nuo neurologų iki slaugytojų ir radiologijos personalo. Svarbu pažymėti, kad net ir COVID-19 pandemijos metu insulto gydymo kokybė Lietuvos Respublikos ligoninėje nepakito, o tai parodo profesionalumo lygį ir gebėjimą prisitaikyti ekstremaliomis sąlygomis.
„Aukso laiko“ principas ir pacientų priežiūros svarba
Insulto gydyme itin svarbus yra laiko faktorius – kuo greičiau pacientui suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų smegenų pažeidimų. Tačiau, pasak A. Vilionskio, laikas nėra vienintelis kriterijus. Reikšminga yra visapusiška paciento priežiūra, įskaitant ankstyvą diagnostiką, reabilitacinį gydymą bei antrinės prevencijos įgyvendinimą. Šiuo metu reperfuzinis gydymas, taikomas tik 20–30 proc. insultą patyrusių asmenų, tačiau siekiama, kad kuo daugiau pacientų gautų kokybišką pagalbą būtent aukščiausio lygio insulto centruose.
Tarptautinė patirtis mokymų srityje
A. Vilionskis prisimena savo ir kolegų dalyvavimą mokymuose Vokietijoje, kuriuos pavyko sėkmingai pritaikyti Lietuvoje – čia kuriamos teorinės programos ir praktinės simuliacijos neurologams, skubiosios medicinos gydytojams ir slaugytojams. Mokymai, kurie vyksta 2–3 kartus per metus, pritraukia specialistus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Ukrainos, Sakartvelio, Bulgarijos bei kitų šalių. Šiuo metu konsultacijos ir kursai vedami net Kazachstane ir Moldovoje, kas rodo Lietuvos insulto gydymo ekspertų pripažinimą tarptautinėje arenoje.
Problemos, su kuriomis susiduriame Lietuvoje
Nors pagal gydymo technologijas Lietuva jau prilygsta Vakarų Europos šalių įstaigoms, tačiau išlieka nemažai iššūkių, susijusių su žmogiškaisiais ištekliais ir finansavimu. Nacionaliniu lygiu ypač trūksta veiksmingos pacientų priežiūros po insulto bei sistemingo duomenų rinkimo. Nacionalinio insulto pacientų registro kūrimas padėtų stebėti gydymo kokybę, tobulinti paslaugų organizavimą ir užtikrinti geresnę reabilitaciją.
Naujos gydymo galimybės ir perspektyvos
Insulto gydymo revoliuciją Lietuvoje lėmė intraveninės trombolizės įdiegimas 2002 m. ir mechaninės trombektomijos pradžia 2014–2016 m. Dabartinės diskusijos krypsta į gydymo galimybių išplėtimą, pavyzdžiui, trombolizę iki 9 valandų nuo insulto pradžios, nors Lietuvoje terapijos langas šiuo metu yra 4,5 valandos. Taip pat svarstomas naujo vaistinio preparato tenekteplazės įvedimas, kuris jau patvirtintas Europos vaistų agentūros, bet dar neprieinamas Lietuvoje.
Švietimo svarba ir prevencijos spragos
Lietuvoje vis dažniau susiduriama su geresniu visuomenės supratimu apie insultą – žmonės greičiau pastebi simptomus ir kreipiasi į gydytojus. Taip pat itin svarbi yra pirminė insulto prevencija – sveikas gyvenimo būdas, aktyvumas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas bei lėtinių ligų kontrolė. Sveikatos priežiūros specialistai ypač pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį šioje srityje.
Ką planuoja Lietuvos insulto asociacija?
Keliaudamas naujai išrinkto insulto asociacijos prezidento keliu, A. Vilionskis siekia aktyvinti bendradarbiavimą su valstybinėmis institucijomis ir gerinti pacientų gydymo kokybę visoje šalyje. Taip pat jis prisideda prie tarptautinių projektų, dalinasi Lietuvos patirtimi sveikatos apsaugos gerinimui kitose šalyse, pavyzdžiui, Moldovoje. Tai rodo, kad Lietuva tampa insulto gydymo lyderė regione, kurią verta sekti ir pasisemti patirties.
Apibendrinant, nors Lietuvoje insulto gydymo srityje pasiekta daug, vis dar lieka svarbių užduočių gerinant prevenciją, pacientų priežiūrą, reabilitaciją ir plečiant švietimą. Lietuvos insulto centrai ir jų specialistai atlieka itin svarbų darbą, kurio dėka gerėja pacientų likimas ir toliau kyla šalies medicinos paslaugų kokybės lygis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.