Dažnai, kalbant apie svorio metimą, pirmiausia galvojama apie griežtus apribojimus ir maisto porcijų mažinimą. Tačiau viena iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės mitybos specialisčių ir „ZOE nutrition“ mokslininkė dr. Federica Amati siūlo visai kitokį požiūrį. Jos teigimu, norint numesti svorio, nereikėtų bijoti didinti valgomo maisto kiekio, žinoma, jei jis yra sveikas ir neturi daug „tuščių“ kalorijų. Ši perspektyva gali iš esmės pakeisti požiūrį į mitybą ir padėti pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Kodėl tradicinės dietos dažnai nuvilia?
Anot dr. F. Amati, pagrindinė „klasikinių“ dietų problema slypi tame, kad jos beveik išimtinai sutelkiamos į mažesnius maisto kiekius, o ne į sveiką ir subalansuotą mitybą. Šis požiūris ignoruoja sudėtingus žmogaus organizmo mechanizmus, kurie aktyvuojasi patiriant alkį ir maistinių medžiagų trūkumą.
„Klasikinių dietų problema yra ta, kad viskas beveik išimtinai sutelkiama į mažesnius kiekius, o ne į sveiką mitybą. Kai pernelyg agresyviai mažiname kalorijų kiekį, organizmas dažnai reaguoja gindamasis. Metabolizmas gali sulėtėti, padaugėti alkio hormonų, o sotumo hormonų – sumažėti, todėl jaučiamės alkanesni ir pavargę, nekontroliuojame situacijos ar nebeturime energijos tęsti“, – teigia dr. F. Amati ir priduria, kad psichologiškai atlaikyti griežtą dietą yra itin sunku.
Tokios dietos sukuria nepritekliaus jausmą, o maistas tampa „priešu“, su kuriuo reikia kovoti. Tai dažnai virsta užburtu apribojimų ir persivalgymo ciklu, kai po trumpalaikio atsisakymo seka nekontroliuojamas valgymas, o vėliau – kaltės jausmas ir dar didesnis nusivylimas.
Kiekis prieš kokybę: kaip iš tiesų veikia svorio metimas?
Koks gi būtų teisingiausias atsakymas į šią dietų mįslę? Pasak mitybos ekspertės, tai – valgyti daugiau maisto pagal kiekį, bet ne pagal kalorijas. Kitaip tariant, prioritetą teikti maistingam, didelės apimties maistui, kuris suteikia sotumo jausmą, bet yra mažai kaloringas ir gausus gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų.
Įsivaizduokite lėkštę, pripildytą šviežių daržovių, liesos mėsos ar žuvies, pilno grūdo produktų ir ankštinių daržovių. Toks maistas yra gausus skaidulų, baltymų ir vandens, kurie padeda ilgiau jaustis sočiam, o organizmas gauna viską, ko jam reikia normaliai funkcijai. Priešingai, „tuščios“ kalorijos, esančios saldumynuose, greitajame maiste ar saldintuose gėrimuose, greitai pasisavinamos, suteikia trumpalaikį energijos pliūpsnį, bet neapsunkina skrandžio ir nesuteikia ilgalaikio sotumo, todėl netrukus vėl jaučiamės alkani.
Kelias į tvarią sėkmę be alkinimo
Perėję prie šio požiūrio, žmonės nebejaučia nuolatinio alkio ar nepritekliaus, nes gali valgyti dideles porcijas, mėgaudamiesi įvairiu ir skaniu maistu. Tai leidžia išlaikyti aukštesnį energijos lygį, gerą nuotaiką ir skatina teigiamus įpročius, o ne skausmingą kovą su savimi.
„Trumpai tariant, – sako dr. F. Amati, – organizmas nėra sukurtas toleruoti ilgalaikio maistinių medžiagų trūkumo. Dietos, kurios priešinasi biologijai, ilgainiui retai laimi.“ Ši išmintis pabrėžia, kad sėkmingas svorio metimas ir ilgalaikė geresnė sveikata pasiekiami ne per savęs alinimą, o per protingus ir tvarius mitybos pokyčius, kurie atsižvelgia į mūsų kūno poreikius ir natūralius procesus.
Pasirinkę subalansuotą, maistingą mitybą, gausią skaidulų ir baltymų, galite valgyti daugiau, jaustis geriau ir lengviau pasiekti norimus svorio bei sveikatos tikslus. Tai – ne trumpalaikė dieta, o ilgalaikis ir džiaugsmingas kelias į geresnę savijautą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.