„Gydytojau, nebeturiu jėgų niekam, nuolat [pavargęs], nėra [energijos]“ – tai frazė, kuri vis dažniau nuskamba gydytojo kabinete. Nors „nuovargis“ oficialiai nėra vienalytė diagnozė, jis būna tiek kaip kitos ligos simptomas, tiek kaip ilgalaikė būklė, turinti didelį poveikį kasdienei funkcijai ir gyvenimo kokybei.
Kodėl nuovargis nėra paprasta diagnozė
Medicinoje dažnai ieškome aiškių kodų ir ligų pavadinimų, tačiau nuovargis gali būti ir daugelio procesų rezultatas: nuo geležies trūkumo ar skydliaukės veiklos sutrikimų iki depresijos ar lėtinio nuovargio sindromo. Gydytojui svarbu ne tik užrašyti simptomą, bet ir nustatyti priežastį – pacientui reikia žinoti, kas vyksta, o gydytojui – turėti pagrindą gydymui ir dokumentacijai.
Dažniausios priežastys, kurias verta patikrinti
Dažniausiai nuovargį lemia vadinamosios laboratorinės ar funkcinės priežastys. Moterims dažniausiai aptinkamas geležies trūkumas, vyrams po keturiasdešimties – testosterono sumažėjimas. Abiem lytims reikia atsižvelgti į skydliaukės funkciją, miego kokybę ir psichologinę būseną. Be to, nuovargis gali būti vitamino D stokos, lėtinės infekcijos ar psichikos sutrikimų simptomas. Tyrimai dažnai parodo šių sutrikimų požymius, bet nereikia pamiršti, kad kai kurie rezultatai gali būti klaidingai interpretuojami arba neteikti viso atsakymo.
Kas yra patologinis nuovargis
Patologinį (lėtinį) nuovargį nustatome, kai nuovargis trunka ilgiau nei pusmetį, nepalengvėja per savaitgalį ar atostogas ir lydi gausybė kitų simptomų: nemiga ar prasta miego kokybė, migruojantys skausmai, peršalimo tipo pojūčiai, dėmesio stoka, jautrumas šviesai, galvos svaigimas, širdies permušimai. Reikia kelių simptomų iš skirtingų grupių, kad būtų pagrįsta patologinio nuovargio diagnozė. Nors tokių pacientų nėra daug, jų skaičius auga.
Ką daryti: praktiški patarimai ir gydymo gairės
Pirmiausia – įvertinti ir, jei reikia, koreguoti atpažintas medicinines priežastis: skirti geležies preparatus, tirti skydliaukę, įvertinti hormonų balansą.
Be to, gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini ir efektyvūs: rytinė saulės šviesa, bent keliolika minučių lauke, padeda atkurti serotonino gamybą; trumpas fizinis krūvis rytą ar pietų pertrauką palaiko energiją; subalansuotas valgymas ir reguliarūs pietūs sumažina nuovargį dienos metu.
Vakare verta vengti alkoholio ir ilgalaikio mėlynos šviesos poveikio – ekranų. Gerai veikia atsipalaidavimo alternatyvos: pasivaikščiojimas, kultūrinės veiklos ar susitikimai su žmonėmis. Jei minėtos priemonės nepadeda ir simptomai stiprūs, reikalingas kompleksiškas gydymas: medikamentai simptomams sumažinti, psichoterapija, reabilitologo konsultacijos ir griežtas režimas. Kartais prireikia nedarbingumo periodo, kad pacientas galėtų saugiai atsigauti.
Galiausiai svarbiausia – išmokti labiau rūpintis savimi: vertinti miegą, emocinę būklę ir kasdienius įpročius. Jei pabundate tik po antro kavos puodelio ar dažnai jaučiatės be energijos, verta pasitarti su gydytoju ir imtis aiškių veiksmų – nuo paprastų režimo pakeitimų iki reikalingų tyrimų ir gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.