Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir gausybė stimuliatorių neretai sukelia padidėjusį nerimą, nors patys to galime net nepastebėti. Terapeutė Laurie Groh, turinti daugiau nei 15 metų patirtį, dalijasi įžvalgomis apie kasdienius įpročius, kurie prisideda prie šios būsenos, ir patarimais, kaip atgauti ramybę.
Nematomi kasdienybės stresoriai: kaip patys auginame nerimą?
Daugelis mūsų dienas pradeda ir baigia su išmaniuoju telefonu rankose, net nesuvokdami, kad tai gali būti vienas iš pagrindinių nerimo šaltinių.
„Yra daug kasdienio elgesio ir įpročių, kurie sukelia nerimą mums to net nesuvokiant. Tai gali būti taip paprasta, kaip telefono griebimas vos pabudus. Daugumai žmonių tai paprastai nesuteikia atpalaiduojančio perėjimo į dieną; tai sukelia padidėjusį stresą vos pabudus. Tai taip pat susiję su laiko trūkumu, kuris verčia mus susijaudinti, nes galime pavėluoti“, – teigia terapeutė Laurie Groh.
Be to, spartus gyvenimo tempas, nuolatinis kelių užduočių atlikimas vienu metu, pertraukų ir valgymų praleidimas, skubėjimas nuo vienos užduoties prie kitos – visa tai nepalieka laiko atsipalaiduoti. „Nuolatinis kelių užduočių atlikimas vienu metu, pertraukų ir valgymų praleidimas, skubėjimas nuo vienos užduoties prie kitos ir nepakankamas laiko tarpas tarp užduočių gali sukelti per didelį stimuliavimą ir suaktyvinti mūsų nervų sistemą kovai arba bėgimui“, – aiškina L. Groh. Netgi nuolatiniai telefono ar el. pašto pranešimai, atrodo, maži mikrostresoriai, nuolat laiko mūsų nervų sistemą budrioje būsenoje.
Miego trūkumas ir ekranų pasaulis: kodėl esame jautrūs?
Kai darbas ir begalinis darbų sąrašas tampa svarbesni už poilsį ir kokybišką miegą, nerimo jausmas neišvengiamai didėja, o net menkiausi dirgikliai tampa sunkiai pakeliami.
L. Groh pabrėžia: „Prastas miegas, laikas prie ekranų ir per didelis stimuliavimas įvairiais būdais veikia nerimo lygį, bet sakyčiau, kad prastas miegas sukelia didesnį reaktyvumą mūsų smegenų emociniuose centruose.
Kasdienis stresas gali atrodyti dar didesnis nei įprastai. Jei įsivaizduotumėte pervargusį, nemiegantį mažylį, mes elgiamės lygiai taip pat. Mes tiesiog paprastai nepradedame verkti, bet mūsų kūnai reaguoja labai panašiai. Mes tiesiog sugebame šiek tiek geriau suvaldyti savo emocijas“.
Nervų sistemos alinimas: gyvenimo būdo įtaka nerimui
Tad kodėl kai kurie mūsų kasdieniai įpročiai taip stipriai sustiprina nerimą? Pasak terapeutės, visa tai susiję su nervų sistemos reguliavimu. „Mūsų nervų sistemai reikia nusiraminti. Jei į tai nekreipiame dėmesio, mūsų miegas nutrūksta, ypač praleidžiant laiką prie ekranų – tokia šviesa arti veido veikia mus labiau nei vien įjungta lempa ar televizorius. Esame per daug stimuliuojami“, – sako L. Groh.
Per didelis informacijos srautas ir gausybė sprendimų, kuriuos turime priimti kasdien, perkrauna smegenų gebėjimą reguliuoti procesus. Tai sukelia padidėjusį dirglumą, nerimą ir fizinę įtampą, stumdami mus į nuolatinį „kovos arba bėgimo“ režimą. „Tokie dalykai kaip per įtemptas darbo grafikas, nuolatinis buvimas „veiksme“, telefono neišjungimas ir trumpų pauzių nedarymas mūsų sistemai reguliuoti pradeda varginti mūsų antinksčius. Mūsų kūnas išlieka budrus ir galiausiai išsibarstome“, – aiškina terapeutė.
Veiksmingi būdai sumažinti kasdienį nerimą: terapeutės patarimai
Geros naujienos yra tai, kad keli paprasti ir nuoseklūs pokyčiai gali turėti didelės įtakos jūsų psichinei sveikatai:
- Trumpalaikės pertraukėlės. „Pertraukos dienos metu – net 30 sekundžių ar minutės – ilgainiui mums padeda. Mūsų kūnas galės nusiraminti ir atpažins, kad norime būti tokioje būsenoje dažniau. Mes neturime būti visiškai ramūs visą dieną, kiekvieną dieną. Mums tiesiog reikia akimirkų per dieną, kad jaustumėmės ramūs ir atsipalaidavę“, – dalijasi L. Groh.
- Telefono higiena. Palikite telefoną kitame kambaryje per naktį ir venkite žiūrėti į ekranus prieš miegą bei vos atsikėlus ryte. „Daugelis iš mūsų tai žino, bet tai sunku įgyvendinti, todėl pradėkite nuo vieno pakeitimo. Apribokite pranešimus ir laikykite telefoną atokiau nuo savęs, jei jo nereikia“, – pataria terapeutė.
- Reguliarus judėjimas. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas sumažinti stresą. „Reguliariai judėkite, jei galite. Tai gali padėti mums atsikratyti streso. Galite fiziškai pajusti skirtumą, jei atsistosite ir pajudinsite savo kūną, net jei tai tik keli žingsniai. Šie maži pokyčiai gali padėti nervų sistemai“, – sako specialistė.
Pradėjus taikyti šiuos paprastus, bet veiksmingus patarimus, galite pastebėti, kad jūsų psichinė savijauta gerėja, o kasdienis nerimas pamažu atsitraukia, leidžiant mėgautis ramesne ir labiau kontroliuojama kasdienybe.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.