B grupės vitaminai – gyvybiškai svarbūs mūsų organizmo komponentai, užtikrinantys sklandų daugelio sistemų funkcionavimą. Nors dažnai minimi kartu dėl savo sinerginio poveikio, kiekvienas iš aštuonių vandenyje tirpių B vitaminų atlieka unikalias ir nepakeičiamas funkcijas. Raseinių „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Viktorija Eigirdienė pabrėžia, kad šių vitaminų svarba pasireiškia ne tik bendru jų veikimu, bet ir kiekvieno individualiomis užduotimis.
„Veikdami kartu B grupės vitaminai užtikrina tinkamą centrinės nervų sistemos veiklą ir stiprina imunitetą, o kiekvienas iš jų dėl skirtingų priežasčių svarbus sklandžiam organizmo sistemų ir organų darbui“, – pasakoja V. Eigirdienė.
Nepakeičiamas kiekvieno B grupės vitamino vaidmuo
Kiekvienas B grupės vitaminas atlieka specifines funkcijas, kurios yra būtinos optimaliai organizmo veiklai:
- B1 (tiaminas): padeda maistą paversti energija, užtikrina ląstelių funkcionalumą, tinkamą visų kūno audinių veiklą ir dalyvauja neurotransmiterių sintezėje.
- B2 (riboflavinas): atsakingas už normalų vystymosi ir augimo procesą, reprodukciją, gerą odos būklę ir bendrą savijautą.
- B3 (niacinas): padeda sumažinti „blogojo“ ir padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat apsaugo kasą – vieną svarbiausių virškinimo sistemos organų – nuo pažeidimų.
- B5 (pantoteno rūgštis): padeda sintetinti antistresinius hormonus, palaiko sklandžią protinę veiklą, skatina odos atsinaujinimo procesus ir žaizdų gijimą.
- B6 (piridoksinas): dalyvauja aminorūgščių – medžiagų, reikalingų tinkamai smegenų veiklai ir informacijos perdavimui tarp nervinių ląstelių – gamyboje. Be to, šis vitaminas padeda didinti žmogaus atsparumą infekcijoms ir palaiko normalią hormonų gamybą bei reguliuoja jų aktyvumą.
- B7 (biotinas): dar vadinamas grožio vitaminu, nes yra svarbus užtikrinant odos, nagų ir plaukų sveikatą. Be to, jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir nėštumo metu užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi.
- B9 (folio rūgštis): būtina naujų ląstelių ir DNR gamybai, normaliai smegenų funkcijai palaikyti, stabiliai protinei ir emocinei sveikatai užtikrinti. Vartojant šį vitaminą iki nėštumo ir jo metu sumažėja apsigimimų bei komplikacijų rizika.
- B12 (kobalaminas): padeda apsaugoti nervines ląsteles ir užtikrina jų regeneraciją, taip pat palaiko raudonųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina organizmą deguonimi, gamybą.
Vitaminų trūkumo priežastys ir skaudžios pasekmės
B grupės vitaminų trūkumas organizme dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo jų pasisavinimo su maistu. Tai gali lemti ne tik nesubalansuota mityba, bet ir atliktos skrandžio bei žarnyno operacijos. Be to, šios grupės vitaminų stoka gali atsirasti dėl alkoholio ar tam tikrų vaistų, blokuojančių šių medžiagų įsisavinimą, vartojimo.
Šeimos gydytoja V. Eigirdienė išskiria ir rizikos grupes: „Galima išskirti ne tik dažniausias B vitaminų trūkumo priežastis, bet ir žmonių grupes, kurioms jis pasireiškia. Tai – paaugliai, kuriems suaktyvėjusi mielino (nervines skaidulas gaubiančio dangalo, užtikrinančio nervinių impulsų perdavimą) sintezė, sergantieji cukriniu diabetu ir vartojantieji alkoholį. Taip pat vegetarai, veganai, vyresnio amžiaus žmonės bei vartojantieji metotreksatą, trimetoprimą, antiepilepsinius ar kitus vaistus. Be to, nėščiosioms ir maitinančioms kūdikius dažnai trūksta joms itin svarbaus vitamino B9.“
Anot gydytojos, organizme atsiradus B vitaminų stokai pasireiškia bendro pobūdžio negalavimai: lėtinis nuovargis, dažnas pulsas, alpimas, nervingumas, jautrumas, sumažėjęs lytinis potraukis, viduriavimas, dermatitas, galūnių tirpimas bei jų skausmas, širdies nepakankamumas ir kiti. „Ilgalaikis šios vitaminų grupės trūkumas gali sukelti centrinės, periferinės ir simpatinės nervų sistemos sutrikimus, neuropatiją, lėtinį širdies nepakankamumą, megaloblastinę anemiją, demenciją ar net mirtį. Taip pat reikėtų išskirti ilgiau nei 3 mėnesius trunkantį B12 vitamino trūkumą, kuris gali sukelti negrįžtamus degeneracinius centrinės nervų sistemos pažeidimus“, – įspėja V. Eigirdienė.
Kaip papildyti B grupės vitaminų atsargas?
Siekiant išvengti rimtų pasekmių, šeimos gydytoja akcentuoja, kad B grupės vitaminų atsargas organizme reikėtų pasitikrinti reguliariai arba nedelsiant, jeigu pasireiškia jų trūkumui priskiriami simptomai.
„Svarbu ne tik reguliariai tikrinti B vitaminų kiekį, bet ir kiekvieną dieną jų gauti su maistu vartojant tam tikrus produktus, nes daugelis šios grupės vitaminų nekaupiami organizme. Todėl patariama į racioną įtraukti viso grūdo miltus, lęšius, mėsą, riešutus, pieną, kiaušinius, žuvį, lapines ir ankštines daržoves, bulves, pomidorus, grybus bei šakniavaisius“, – aiškina V. Eigirdienė.
Verta paminėti, kad vitaminas B3 organizme gaminamas medžiagų apykaitos metu, o vitamino B12 galima gauti tik vartojant mėsos produktus. Gydytoja priduria, kad B grupės vitaminų galima gauti ir vartojant maisto papildus, tačiau tai būtina daryti tinkamai, pirmiausia pasikonsultavus su šeimos gydytoju. Perdozavimas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip bėrimas, niežulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos ir pilvo skausmai.
Nepamirškite, kad visi aštuoni B grupės vitaminai yra itin svarbūs žmogaus organizmui tiek dėl bendro poveikio, tiek dėl individualių funkcijų. Todėl būtina užtikrinti reikiamą jų kiekį kasdienėje mityboje ir, esant poreikiui, papildomai vartoti po konsultacijos su specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.