Internetiniai sukčiai tampa vis išradingesni: pranešimai apie neva užblokuotas sąskaitas, neapmokėtas baudas ar laukiančias siuntas atkeliauja ne tik SMS, bet ir per „WhatsApp“, „Messenger“, „Telegram“ bei kitas susirašinėjimo programėles. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė Justina Paulauskaitė pabrėžia, kad sukčiai daugumoje atvejų taikosi ne į technologijas, o į žmogaus emocijas – baimę, smalsumą, pasitikėjimą ir skubos jausmą.
Kaip atpažinti suklastotą žinutę
Pirmasis žingsnis – atkreipti dėmesį į siuntėją ir interneto svetainės adresą. Sukčių naudojami adresai dažnai labai panašūs į tikruosius, tačiau turi nežymių skirtumų: papildomas raidė, skaičius arba kita domeno galūnė. Taip pat įtartinos nuorodos, kurios veda į kitus puslapius arba prašo pateikti asmens ar mokėjimo duomenis.
„Bankai, valstybės institucijos ir kitos patikimos organizacijos neprašo gyventojų per SMS ar susirašinėjimo programėles pateikti slaptažodžių, prisijungimo ar mokėjimo kortelių duomenų.” Gavus įtartiną pranešimą geriau atidaryti oficialią organizacijos svetainę ar programėlę patikrinimui, o ne spausti atsiųstą nuorodą.
Kodėl žmonės vis dar paspaudžia nuorodas?
Emocinis impulsas – pagrindinis sukčiavimo variklis. Jei žinutė sukelia skubos jausmą arba baimę prarasti pinigus ar galimybę, žmogus dažnai veikia impulsyviai. „Sukčių naudojami scenarijai jau keletą metų iš esmės nesikeičia – jie siekia sukelti pasitikėjimą, baimę arba skubos jausmą ir paskatinti žmogų neatidžiai atlikti veiksmą. Keičiasi ne pats principas, o prisitaikymas prie naujų technologijų ir kasdienių gyventojų įpročių”, – aiškina J. Paulauskaitė.
Tokį elgesį stiprina ir tai, kad pranešimai imituoja gerai žinomas organizacijas: bankus, valstybės institucijas, kurjerių tarnybas ar teisėsaugą. Tokiu būdu sukčiai kuria pasitikėjimą ir verčia veikti skubiai.
Dirbtinis intelektas ir „deepfake” grėsmės
Technologijų pažanga leidžia sukčiams kurti itin įtikinamus tekstus, balso įrašus ar net vaizdus.
Dirbtinis intelektas greitai generuoja gramatiškai taisyklingus, personalizuotus laiškus ir platina juos masiškai, todėl apgavystės tampa sudėtingiau atpažįstamos. „Pagrindinis sukčiavimo principas išlieka tas pats – jis remiasi žmogaus pasitikėjimu, emocijomis ir skubos jausmu.” Be teksto, auga atvejų, kai naudojami dirbtinai sugeneruoti balsai ar vaizdai („deepfake”), imituojantys įmonių vadovus, žinomus ekspertus ar artimuosius.
„Šiandien vien to, ką matome ar girdime internete, nebepakanka laikyti patikimu informacijos šaltiniu.” Prieš priimant finansinius sprendimus ar dalijantis konfidencialia informacija, informaciją būtina patikrinti keliuose nepriklausomuose šaltiniuose.
Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti
Efektyviausia apsauga – technologijų ir vartotojų budrumo derinys. Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą, reguliariai atnaujinkite įrenginius ir programas, tikrinkite siuntėjo adresą ir neskubėkite spausti nuorodų. Gavus įtartiną prašymą, sustokite ir įvertinkite situaciją. „Apsauga prasideda ne nuo technologijų, o nuo įpročio sustoti ir pagalvoti”, – pabrėžia RRT atstovė.
Galiausiai verta ugdyti ir platesnį skaitmeninį raštingumą: domėtis, kaip atpažinti manipuliacijas, ir pasitarti su kolegomis arba institucijomis, jeigu kyla abejonių. Tokiu būdu mažės rizika tapti sukčių auka net progresuojant technologijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.