Iranas svarsto galimybę surengti atakas prieš JAV karinius objektus Europoje, jei konfliktas su Vašingtonu eskaluotųsi, teigia režimui artimi informatoriai. Pagal jų pateiktą vaizdą, potencialūs taikiniai galėtų būti Pietryčių Europos valstybės, tarp kurių minimos Bulgarija ir Kipras. Tokios grėsmės rodo padidėjusį regioninį įtampą ir kelia klausimų dėl sąjungininkų saugumo garantijų bei gynybinių pasirengimų.
Taikiniai: Bulgarija ir Kipras
Šaltiniai nurodo, kad Iranas vertino galimybes taikyti JAV objektams Bulgarijoje, kur Bezmero oro bazė neseniai leido naudotis JAV kuro papildymo lėktuvams. Kipras, kuriame anksčiau buvo nukreiptas drono smūgis prieš ten esančią britų oro bazę, taip pat patenka į sąrašą kaip potencialus taikinys. Tokie pasirinkimai nėra atsitiktiniai: strateginiai objektai, logistikos mazgai ir oro bazės, suteikiančios prieigą prie regiono, gali turėti neproporcingai didelį taktinį ir simbolinį poveikį.
Galimybė pulti infrastruktūrą ir povandeninius kabelius
Be tradicinių karininių taikinių, Teheranas esą išnagrinėjo ir neįprastus scenarijus – pavyzdžiui, povandeninių šviesolaidinių kabelių pažeidimą Hormuzo sąsiauryje. Tokie veiksmai galėtų sutrikdyti ryšį ir privačių, ir valstybinių institucijų operacijas, turėdami platesnį ekonominį bei informacinį poveikį. Svarbu pabrėžti, kad tokie scenarijai reikalautų specifinių techninių pajėgumų ir rizikuotų reikšminga tarptautine eskalacija.
NATO reakcija ir saugumo garantijos
Reaguodama į pranešimus, NATO atkreipė dėmesį į Aljanso įsipareigojimus: „NATO aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę ir visada darys tai, kas būtina, kad apgintų visus sąjungininkus, – taip NATO atstovas atsakė”. Šis pareiškimas pabrėžia kolektyvinės gynybos principą ir signalizuoja, kad bet kokia išorinė agresija prieš sąjungininkus sulauktų koordinuoto atsako.
Kiek rimtas pavojus ir politinis kontekstas
Ekspertai vertina Irano galimybes kaip realias, tačiau ribotas. Vidutinio nuotolio raketos galėtų pasiekti Pietų ir Pietryčių Europos objektus, tačiau ilgesniu atstumu efektyvumas ir žala būtų mažesni.
Pagal informatorius, Irano atsakymai priklausytų nuo Vašingtono veiksmų: vienas šaltinis teigė, kad režimas ruošia planus išplėsti konfliktą, jei JAV įvykdytų plataus masto atakas.
Tuo tarpu buvo perduotas ir griežtas perspėjimas: „Jei JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina, peržengs regiono ribas ir smogs taip pat ir Europai”. Tokios retorikos fone diplomatija tampa sudėtingesnė, o karinės pratybos ir pasirengimas – intensyvesni. Europos valstybėms tai kelia būtinybę peržiūrėti saugumo planus, stiprinti bendradarbiavimą su NATO partneriais ir užtikrinti kritinės infrastruktūros saugumą.
Situacija išlieka dinamiška: tolimesni sprendimai priklausys nuo politinių žingsnių Vašingtone bei Teherane, o tarptautinės bendruomenės vaidmuo – mažinti eskalaciją ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus, kad būtų išvengta netyčinių konfliktų išsiplėtimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.