Daugelis lietuvių vis dar geria per mažai vandens, o apie jo vartojimą sklando daugybė mitų. Ar tikrai ryte būtina gerti vandenį su citrina? Ar vandens vartojimas valgio metu griežtai draudžiamas? O gal mineralinis vanduo iš butelio visada sveikesnis už vandenį iš čiaupo? Atsakymus į šiuos klausimus ir vertingus patarimus, kiek bei kokio vandens reikėtų išgerti per dieną, pateikia gydytoja dietologė medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit.
Ryto pradžia – vanduo, ne kava
Pasak gydytojos R. Petereit, rytą reikėtų pradėti ne nuo kavos, o nuo vandens. Nors populiarus įprotis gerti vandenį su citrina, specialistė tikina, kad citrina nėra būtina ir didelės pridėtinės vertės sveikatai nesuteikia. Svarbiausia – išgerti kelis gurkšnius kambario temperatūros vandens. „Keli gurkšniai vandens pažadina mūsų virškinimo sistemą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu. Idealu – keli šimtai mililitrų vandens“, – aiškina gydytoja.
Ji pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog vandens stiklinė su citrina padės sulieknėti ar sumažins apetitą pusryčiams. Svarbiausia – pats vandens vartojimo įprotis, o ne papildomi ingredientai.
Kai vanduo atrodo neskanus: patarimai, kaip jį pamėgti
Rūta Petereit pastebi, kad dauguma lietuvių neturi įpročio reguliariai gurkšnoti vandenį. Dažnai pacientai skundžiasi, kad vanduo jiems tiesiog neskanus. Tačiau gydytoja turi sprendimą: „Visada galima paskaninti vandenį mėtos lapeliais, įsilašinti šiek tiek apelsinų, greipfrutų sulčių. Sezono metu įsimesti šviežių agurkų griežinėlių“, – pataria medikė, pridurdama, kad svarbiausia – per dieną išgerti reikiamą vandens kiekį.
Specialistė akcentuoja, kad vandens reikia gerti ne tada, kai jaučiamas troškulys. Troškulys dažnai signalizuoja, kad organizmui jau trūksta apie litro skysčių. Todėl R. Petereit rekomenduoja vandenį gurkšnoti po truputį visą dieną, o ne išgerti didelius kiekius vienu prisėdimu.
„Per valandą juk nesunku išgerti tris gurkšnius. Pažiūrėkite, kiek susidarys per dieną, jei tokį vandens gėrimo įprotį išsiugdysime“, – ragina gydytoja.
Vidutiniškai per dieną rekomenduojama išgerti apie litrą gryno vandens, o likusį skysčių kiekį galima gauti iš arbatų, mineralinio vandens ar kitų gėrimų.
Vanduo iš čiaupo ar mineralinis: ką rinktis kasdien?
Vienas dažniausių klausimų – kuris vanduo yra sveikesnis: iš čiaupo ar mineralinis iš butelio? Gydytoja dietologė pabrėžia, kad jei vandens kokybė iš čiaupo yra gera, būtent tokį vandenį ir reikėtų gerti didžiąją dienos normą. „Mineraliniame vandenyje neretai būna nemažas mineralizacijos kiekis. Ypač jeigu renkatės tam tikrų firmų gazuotą mineralinį vandenį. Tokio vandens nereikėtų padauginti arba gerti vietoje paprasto vandens“, – rekomenduoja R. Petereit. Ji taip pat perspėja, kad žmonės, turintys problemų su refliuksu, gazuoto vandens turėtų vengti.
Ar saugu gerti vandenį valgio metu?
Apie vandens vartojimą valgio metu sklando prieštaringa informacija. Vieni teigia, kad tai kenkia virškinimui, kiti – kad reikia palaukti po valgio. Rūta Petereit išaiškina situaciją: „Tikrai galime gurkšnoti vandenį prieš pat valgį. Valgio metu užsigerti gali netikti turintiems problemų su virškinamuoju traktu, po jo operacijų. Tai gali apsunkinti maisto virškinimą. Po sotaus valgio irgi reikėtų palaukti kokias 15 minučių ir tada atsigerti.“
Tačiau gydytoja nuramina, kad sveikiems žmonėms, neturintiems virškinamojo trakto problemų, šios griežtos rekomendacijos nėra būtinos. Jie drąsiai gali valgyti košę ar salotas ir užsigerti maistą vandeniu. Taigi, svarbiausia – klausytis savo organizmo ir atsižvelgti į individualią savijautą.
Paskutinis patarimas: venkite skysčių prieš miegą (bet ne dėl patinimo)
Prieš pat miegą R. Petereit nerekomenduoja gerti daug skysčių. Tačiau ne todėl, kad ryte atsibusite patinusiu veidu, o tiesiog todėl, kad naktį kelsitės į tualetą, o tai sutrikdys jūsų miegą. „Rytinį veido patinimą labiau sukelia perteklinis druskos vartojimas, alkoholis, bet ne vanduo“, – paaiškina medikė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.