Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje vertinamas kaip epideminis reiškinys: sergančiųjų skaičius itin išaugo per pastaruosius dešimtmečius, o ekspertai kreipia dėmesį ne tik į gyvenimo būdo veiksnius, bet ir į galimą cheminių medžiagų įtaką. Viena iš šių medžiagų – titano dioksidas – dažnai naudojamas kaip baltinantis pigmentas maisto produktuose, kosmetikoje, kai kuriose vaistų formose ir net dantų pastose. Moksliniai tyrimai rodo, kad titano dioksido dalelės gali kauptis kasoje ir potencialiai prisidėti prie uždegiminių procesų bei audinių pažeidimų.
Kas yra titano dioksidas?
Titano dioksidas yra baltas pigmentas, plačiai taikomas pramonėje dėl gero atspalvio ir atsparumo. Jis pasitaiko maisto priedų, kosmetikos, dantų pastų, vaistinių preparatų ir popieriaus sudėtyje. Nors šios savybės leidžia pagerinti produktų išvaizdą, mažos dalelės gali patekti į organizmą su maistu, per kvėpavimo takus arba per odą. Pastaruoju metu visuomenėje ir mokslinėje bendruomenėje keliamos prielaidos, kad nanopartikelės gali turėti neigiamą poveikį vidaus organams.
Tyrimo duomenys ir radiniai
Viename nedideliame tyrime ištirti 11 kasos audinių mėginiai: 8 iš jų priklausė žmonėms, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, o 3 – nesergantiems. Tyrėjai rado titano dioksido dalelių kristalizacijos požymius kasoje sergančiųjų mėginiuose, tuo tarpu nesergančiųjų audiniuose tokių dalelių nenustatyta. Tyrėjų interpretacija – dalelės gali kristalizuodamos aktyvuoti baltuosius kraujo kūnelius, sukelti imuninį atsaką, uždegimą ir net sveikų ląstelių žūtį, o tai teoriškai galėtų pažeisti kasos funkciją.
Ką tai reiškia sergantiems diabetu ir visuomenei?
Jeigu titano dioksido patekimas į kasą prisideda prie uždegiminių procesų, tai gali pabloginti organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį. Diabeto komplikacijos – didesnė infarkto, insulto, regėjimo praradimo ir inkstų nepakankamumo rizika – jau dabar kelia didžiulį sveikatos priežiūros iššūkį.
Tarptautiniai duomenys rodo, kad 2015 m. apie 415 mln. suaugusiųjų pasaulyje sirgo cukriniu diabetu; Lietuvoje tuo metu registruota beveik 117 tūkst. sergančiųjų. Vietiniu mastu taip pat stebimas sergančiųjų skaičiaus augimas: 2007–2011 m. antrojo tipo diabetu sergančiųjų dalis padidėjo nuo 2,3 proc. iki 3,2 proc., be to, gali būti nemažai nediagnozuotų atvejų.
Prevencija, rekomendacijos ir tolimesni tyrimai
Nors esami duomenys kelia susirūpinimą, pagrindinis mokslinis konsensus dar formuojasi, todėl reikalingi platesni tyrimai su didesnėmis imtimis. Kol kas verta atkreipti dėmesį į praktinius žingsnius: skaityti produktų etiketes (ieškoti E171 ar titano dioksido paminėjimo), riboti perdirbtų produktų vartojimą, pasirinkti alternatyvias dantų pastas ir kosmetiką be šio ingrediento, bei skatinti reguliarias sveikatos patikras dėl ankstyvos diabeto diagnostikos. Taip pat svarbu, kad valdžios institucijos ir mokslininkai bendradarbiautų, vertindami cheminės medžiagos saugą ir galimus ilgalaikius poveikius visuomenės sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.