Kraujas yra gyvybės pagrindas, o be sklandžios kraujotakos negalėtų funkcionuoti nė viena žmogaus kūno sistema ar organas. Deja, daugelis žmonių apie kraujotakos stiprinimą susimąsto tik tuomet, kai užklumpa įvairios ligos. Svarbu suvokti, kad geros kraujotakos palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bendrą sveikatą ir organizmo funkcionavimą.
Kodėl kraujotaka sutrinka ir kokie pavojai tyko?
Mūsų kraujotaka veikia tarsi sudėtingos struktūros vamzdynas, paklūstantis hidrodinaminiams dėsniams. Kraujo tėkmei didelę įtaką daro kraujagyslių pralaidumas, jų išsišakojimas, spindžio plotis, taip pat kraujo klampumas, tirštumas, takumas ir bendra sudėtis. Svarbus ir pačių kraujagyslių standumas, elastingumas bei gebėjimas susitraukti ir atsipalaiduoti, nes kraujas teka ne vientisa srove, o pulsuojančiais pliūpsniais, ką lengvai galime pajusti čiuopdami pulsą.
Kraujotakos sutrikimai pasireiškia įvairiai. Retesniais atvejais kraujas gali nepritekėti iki organo dėl kraujagyslės plyšimo (hemoragija). Kur kas dažniau pasitaiko išemija, kai kraujas nepasiekia svarbių organų dėl susiaurėjusio kraujagyslės spindžio, kurį dažnai užkemša trombas. Išemija gali išsivystyti įvairiuose organuose – žarnyne, širdyje (miokardo infarktas), odoje ar galvos smegenyse. Jei kraujas nepriteka iki tam tikros galvos smegenų dalies, tai sukelia išeminį insultą. Širdies vainikinės kraujagyslės užsikimšimas sukelia infarktą, o trombo nukeliavimas ir plaučių arterijos užkimšimas – plaučių tromboemboliją.
Paslėpti pavojai: kaip vystosi insultas ir infarktas?
Šios gyvybei grėsmingos komplikacijos, tokios kaip insultas ar infarktas, neatsiranda per vieną dieną. Jos bręsta pamažu, o žmogus ilgą laiką gali nieko neįtarti. Ligų procesas dažnai prasideda gerokai anksčiau nei pasireiškia ūminė būklė. Kraujo sudėties pakitimai laikomi daugelio ligų, įskaitant neurologines, priežastimi. Dėl to gali sulipti trombocitai ir eritrocitai, išopėti kraujagyslių sienelės, atsirasti aterosklerotinių plokštelių.
Šios plokštelės gali atplyšti, nukeliauti su krauju ir užkimšti kraujagyslę.
Manoma, kad kraujo sudėties pokyčiai yra ir tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligų patogenezės dalis. Todėl greta specifinio šių ligų gydymo ypač svarbu užtikrinti gerą kraujo tėkmę.
Kaip išgelbėti nervines ląsteles ir kodėl profilaktika yra svarbiausia?
Kai kraujagyslė užsikemša ir toje vietoje nepriteka kraujo, apmiršta galvos smegenų audinys, o tai reiškia, kad pranyksta ir tam tikrai smegenų zonai būdinga funkcija. Laimei, neuronai kurį laiką gali būti tarsi „miegantys“, ir vėliau jų funkcija gali atsistatyti. Ši nervinio audinio savybė vadinama neuroplastiškumu ir yra labai svarbi. Siekiant atgaivinti smegenų ląsteles, būtina kuo skubiau atkurti kraujo tėkmę. Todėl gydant išeminį insultą brangi kiekviena minutė. Dar svarbesnė yra profilaktika, mat vienas centas, skirtas ligos prevencijai, yra vertingesnis už šimtą eurų, išleistų gydymui.
Svarbu, kad pacientas kreiptųsi į gydytoją pajutęs pirminius ligos simptomus. Ankstyvas ligos priežasties nustatymas ir savalaikis gydymas yra itin reikšmingi, nes įvykus katastrofai, gydymas tampa kur kas sudėtingesnis. Gydytojų uždavinys – užtikrinti žmonių sveikatą per prevenciją ir ankstyvą intervenciją.
Įspėjamieji kraujotakos sutrikimų simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Kraujotakos sutrikimus gali liudyti daugybė negalavimų, kurie klasifikuojami į sindromus. Pavyzdžiui, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, trumpalaikės atminties spragos, mirguliavimas akyse, galūnių, veido ar kitų kūno vietų tirpimas. Šie simptomai rodo, kad galvos smegenys – pagrindinis mūsų kūno kompiuteris – ima prasčiau veikti. Taip gali nutikti, jei žmogaus kraujas yra pernelyg tirštas, kraujo rodikliai prasti, arba jei geriama per mažai skysčių. Ilgainiui tai gali prišaukti insultą.
Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina gydyti padidėjusį kraujo spaudimą ir reguliuoti kraujo sudėtį. Šios medikamentinės priemonės veikia kaip veiksminga insulto prevencija.
Rytų medicinos išmintis ir natūralios priemonės kraujotakai gerinti
Visame pasaulyje didėjant sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, atsiranda nuomonių, kad Vakarų medicina bejėgė kovoti su šiomis problemomis. Visgi, verta atsigręžti į Rytų mediciną, ypač dėl jos sukauptos ligų prevencijos patirties. Nors šiuolaikinė medicina pasiekė įspūdingų rezultatų (pvz., sudėtingos chirurginės operacijos, organų transplantacijos), jai trūksta patirties, kaip apsisaugoti nuo lėtinių ligų. Rytų medicina sukaupė daug žinių apie natūralias prevencijos priemones, galinčias apsaugoti nuo kraujotakos sutrikimų, insulto ir infarkto.
Mokslininkų dėmesį pastaruoju metu patraukė fermentai. Yra žinoma, kad tam tikros bakterijos gamina svarbų fermentą – natokinazę. Ištyrus šią biologiškai aktyvią medžiagą paaiškėjo, kad ji mažina kraujo klampumą. Pavyzdžiui, Japonijoje nuo seno fermentuojamos virtos sojų pupelės, vadinamos natto. Sojų pupelių rauginimui naudojamos bakterijos atlieka svarbų darbą – mažina kraujo klampumą. Nenuostabu, kad Japonija garsėja ilgaamžiais žmonėmis. Tyrinėdami šį reiškinį, mokslininkai rėmėsi prielaida, kad tai galėjo lemti Japonijos gyventojų mitybos tradicijos. Svarbu ne tik tai, kiek ilgai žmogus gyvena, bet ir kokybiškai – be silpnaprotystės, atminties spragų, savarankiškai.
Natokinazės atradėjas yra japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi, atlikęs eksperimentus Čikagos universitete 1980 metais. Ieškodamas kraujo krešulius tirpdančių savybių, jis tyrė šimtus natūralių medžiagų. H. Sumi, žinomas proktologas ir ilgaamžiškumo tyrinėtojas, rekomenduoja vartoti fermentais praturtintą maistą, ypač atsižvelgiant į ligų profilaktiką.
Natokinazė ir antioksidantai: veiksminga pagalba širdies ir kraujagyslių sistemai
Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad natokinazė gali padėti kovoti su natūraliai su amžiumi tirštėjančiu krauju. Natokinazė neskystina kraujo kaip tiesioginiai antikoaguliantai (pvz., vartojami esant širdies ritmo sutrikimams ar po miokardo infarkto), kurie gelbsti įvykus ūmiai katastrofai. Kiti vaistai, tokie kaip aspirinas ar varfarinas, taip pat skystina kraują (tai netiesioginiai antikoaguliantai).
Fermentas natokinazė veikia kitą kraujo rodiklį – jo klampumą. Tai reiškia, kad kraujyje nesukimba eritrocitai ir trombocitai. Eritrocitai tampa plastiškesni, gali susiploti ir pralįsti pro smulkiausius kapiliarus, neužstringa ir jų neužkemša. Siekiant toliau pagerinti kraujotaką, rekomenduojama atkreipti dėmesį į antioksidantus. Laisvieji radikalai sukelia įvairius uždegimus, kurie gali lemti vėžio, insulto, išsėtinės sklerozės ir kitų ligų vystymąsi. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus.
Hidroksitirozolis yra viena pagrindinių Viduržemio jūros regiono dietos dalių. Šio regiono žmonės garsėja ilgaamžiškumu ir kokybišku gyvenimu, mat jų maiste gausu antioksidantų. Natūralūs antioksidantų šaltiniai – jūrų gėrybės, alyvuogių aliejus, šviežios daržovės ir vaisiai. Hidroksitirozolis yra vertingiausia alyvuogių aliejaus antioksidacinė dalis.
Kam rekomenduojama natokinazė ir hidroksitirozolis?
Natokinazės fermentą su hidroksitirozoliu patartina vartoti žmonėms, kurie skundžiasi galvos svaigimu, prasta atmintimi, mirguliavimu akyse – tai gali būti galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymiai. Tokia pagalba, greta pagrindinio gydymo, praverstų sergantiems cukriniu diabetu, turintiems padidintą arterinį kraujospūdį. Taip pat gali vartoti ir jauni žmonės, žinantys apie širdies ir kraujagyslių ligas giminėje, siekiant sustabdyti organizme prasidėjusius senėjimo procesus. Tokiais atvejais kraujo tėkmės pagyvinimas yra pirmoji pagalba.
Be to, būtina skirti daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui, subalansuotai mitybai, teigiamoms emocijoms, poilsiui ir kokybiškam miegui. Jei žmogus patyrė miokardo infarktą ar išeminį insultą (kai krešulys užkemša kraujagyslę ir smegenų ląstelėms pritrūksta deguonies bei maisto medžiagų), patartina skirti natokinazę greta pagrindinio gydymo. Kraujagyslių sveikata taip pat svarbu pasirūpinti po operacijų, stengiantis išvengti hemoraginių komplikacijų.
Natokinazės saugumas: gydytojo etikos principai
Saugumas yra esminis dalykas medicinoje, o pagrindinis gydytojo darbo principas – nepakenkti. Iki šiol nėra buvę susidurta su pacientais, kuriems išsivystė koks nors šalutinis poveikis dėl natokinazės vartojimo. Labai svarbu, kad gydytojas bendrautų su pacientu, įgytų jo pasitikėjimą ir išsklaidytų visas abejones – tai kasdienis medicinos darbas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.