Japonija ir vėl stebina pasaulį savo gyventojų ilgaamžiškumu. Oficialiais duomenimis, iki šių metų rugsėjo šimtamečių skaičius šalyje pasiekė įspūdingą 99 763. Tai ne tik naujas rekordas, bet ir penkiasdešimt penktą kartą iš eilės viršijama ankstesnė aukščiausia riba. Įdomu tai, kad didžiąją dalį ilgaamžių sudaro moterys – jų yra net 87 784, t. y. 88 procentai visų šimtamečių.
Japonija jau seniai garsėja kaip šalis, kurioje fiksuojama ilgiausia vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje. Nors kartais kyla diskusijų dėl tikrojo šimtamečių skaičiaus, statistika kalba pati už save. Tačiau ši šalis yra ir viena sparčiausiai senstančių visuomenių, ką lemia ne tik ilgesnė gyvenimo trukmė, bet ir mažas gimstamumas.
Japonijos ilgaamžiškumo triumfas: tradicijos ir demografija
Šie naujausi duomenys buvo paskelbti ruošiantis tradicinei Pagyvenusių žmonių dienai, kuri Japonijoje minima rugsėjo 15-ąją. Tai yra nacionalinė šventė, kurios metu nauji šimtamečiai gyventojai sulaukia ypatingo pripažinimo – jiems siunčiamas sveikinimo laiškas iš ministro pirmininko ir įteikiama sidabrinė taurė. Šiemet teisę dalyvauti šioje iškilmingoje ceremonijoje turėjo daugiau nei 52 000 asmenų.
Per pastaruosius dešimtmečius šimtamečių skaičius Japonijoje augo nuosekliai ir sparčiai. Kai 1963 metais vyriausybė pradėjo rinkti duomenis apie šimtamečius, jų buvo vos 153. Iki 1981 metų šis skaičius išaugo iki tūkstančio, o 1998 metais jau pasiekė 10 000. Šis eksponentinis augimas liudija apie ilgalaikes tendencijas, formuojančias unikalią Japonijos demografinę situaciją.
Paslaptys slypi gyvenimo būde: mityba, aktyvumas ir ligų prevencija
Ilgesnė gyvenimo trukmė Japonijoje tiesiogiai siejama su mažesniu mirčių skaičiumi nuo lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir įprastinės vėžio formos, ypač krūties ir prostatos vėžys. Šis faktas išryškina esminius skirtumus tarp japonų ir kitų pasaulio šalių gyventojų gyvenimo būdo.
Vienas pagrindinių veiksnių – mityba. Japonijoje nutukimo lygis yra gerokai mažesnis, lyginant su Vakarų šalimis, o tai yra svarbus rizikos veiksnys daugeliui lėtinių ligų. Vietiniai gyventojai vartoja mažai raudonos mėsos, pirmenybę teikdami žuviai ir gausiam daržovių kiekiui. Be to, per pastaruosius dešimtmečius, kai kitose pasaulio dalyse cukraus ir druskos vartojimas didėjo, Japonija ėmėsi priešingų veiksmų ir sėkmingai įtikino savo piliečius sumažinti druskos kiekį mityboje.
Tačiau ilgaamžiškumą lemia ne tik sveiki mitybos įpročiai. Didelę reikšmę turi ir aktyvus gyvenimo būdas. Japonai linkę išlikti fiziškai aktyvūs net ir vyresniame amžiuje: jie dažniau vaikšto pėsčiomis, naudoja viešąjį transportą, o ne asmeninius automobilius, lyginant su senjorais JAV ir Europos šalyse. Šis nuolatinis judėjimas prisideda prie geresnės fizinės ir psichinės sveikatos, leidžiančios ilgiau džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.