Daugiau nei 90 procentų sportuojančių žmonių daro judėjimo arba treniruočių klaidas, kurios ilgainiui lemia skausmus ir traumas. Kineziterapeutas Saulius Paliūnis pabrėžia, kad svarbiausia — pažinti savo kūną ir nesportuoti be tinkamos priežiūros. „Nesportuokite be galvos“, – sako specialistas, kuriam svarbu ne tik gydyti, bet ir mokyti prevencijos įgūdžių.
Kodėl tiek daug klaidų?
Problema prasideda nuo neteisingo fizinio krūvio pasirinkimo ir įpročių trūkumo. Ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena ir vienpusiškos veiklos formos (pvz., daug laiko prie kompiuterio) slopina mobilumą ir stabilumą. „Jei einate į teatrą ar į iškilmingą priėmimą, juk atitinkamai pasipuošiate. Tad kai ateinate pas kineziterapeutus, būkite išsitiesę. Taip parodysite, kad galite išlaikyti įprotį“, – pastebi specialistas, atkreipdamas dėmesį, kad vartotojo elgsena leidžia greitai įvertinti problemas.
Kaip pradėti saugiai?
Pradedantiesiems rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti pas kineziterapeutą ir, jei reikia, kardiologą. Specialistas patars, kokius testus atlikti, ką sutvarkyti ir nuo ko pradėti treniruotes. Tai ypač svarbu, jei žmogus turi senesnių ar besikaupiančių problemų: netaisyklinga eiseną ar sutrikusi dubens stabilizacija greitai perauga į nuolatinius skausmus.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Viena iš esminių klaidų – sportavimas be specialistų priežiūros ir per greitas krūvio didinimas. Raumenys gali stiprėti greičiau nei raiščiai ar sausgyslės, todėl azartas didinti krūvį gali baigtis plyšimais ar uždegimais. Taip pat kenksmingi statiški tempimo pratimai prieš krūvį ir spyruokliuojantis tempimas, kuris jau ne kartą buvo paneigtas mokslinių tyrimų.
Praktiniai patarimai
Rekomenduojamas dinaminis apšilimas 10–15 minučių prieš bėgimą ar kitą intensyvią veiklą: lengvas bėgimas ristele, aktyvinantys pratimai konkretiems raumenims. Krūvį didinkite palaipsniui, stebėkite pojūčius ir prireikus kreipkitės į kineziterapeutą. Jei treneris pastebi struktūrinių pakitimų, svarbu sinergija — kineziterapeutas sutvarko problemas, o treneris tęsia programą saugiai.
Gyvenimo būdo įtaka ir prevencija
Nejudėjimas yra viena pagrindinių šiuolaikinių problemų: reikia keisti padėtį ilgai sėdint, naudoti pratimus ir dinamiką darbo aplinkoje. Prevencijos dalis — nuolatinis kūno stebėjimas, specialistų komandos: kineziterapeutas, treneris, psichologas ir dietologas gali dirbti kartu, kad ne tik gydytų skausmą, bet ir skatintų sąmoningą sporto praktiką bei ilgalaikę sveikatą.
Galiausiai verta prisiminti, kad daugeliui problemų užtenka pakeisti įpročius — pavyzdžiui, reguliariai keisti sėdėjimo poziciją, taisyklingai kilnoti svorius arba pašalinti nuolatinę apkrovą (net nešioti piniginės vienoje kišenėje). Prevencija ir atidumas – raktas į ilgalaikę sportavimo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.