Spalio mėnesio pabaigoje kasmet minima Pasaulinė jodo trūkumo diena, primenanti apie šio mikroelemento gyvybiškai svarbų vaidmenį žmonių sveikatai. Sveikos mitybos principai akcentuoja, jog kasdien su maistu turi būti gaunama pakankamai visų pagrindinių maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, makro- ir mikroelementų. Tarp jų jodas užima ypatingą vietą dėl savo įtakos skydliaukės funkcionavimui ir užkertant kelią įvairioms ligoms.
Mikroelementų trūkumas dažnai nepaiso akivaizdžių simptomų ir gali ilgainiui sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ypač pabrėžia jodo stoką kaip svarbų veiksnį, nulemiančią endeminius sveikatos sutrikimus. Jodo trūkumo problema yra sena, ją fiksuoja jau senovės civilizacijos: Kinijos, Indijos, Graikijos ir Romos laikų medicinos žinios. Pavyzdžiui, senovės Kinijoje naudotas gyvulių skydliaukės gydymas gūžiui, o XVII amžiuje ispanų jūreiviai kaip profilaktiką naudojo jūros dumblių pelenus, kuriuose gausu jodo.
Jodo reikšmė žmogaus organizmui
Jodas yra būtinas tinkamai skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtrijonino (T3) – gamybai, kurie atlieka esminį vaidmenį organizmo medžiagų apykaitos reguliavime, augime ir vystymesi. Rekomenduojama suaugusio asmens paros norma – 150–200 mikrogramų. Trūkstant jodo, išsivysto įvairios ligos, kurios pažeidžia ne tik skydliaukę, bet ir centrinę nervų sistemą bei intelektinius gebėjimus.
Jodo stokos padariniai skirtingose gyvenimo stadijose
Pasaulio mokslininkų apibrėžtų jodo trūkumo sutrikimų spektras yra itin platus. Vaisingo amžiaus nėštumą patiriančioms moterims jodo trūkumas gresia persileidimais, išsivysto neurologiniai sutrikimai vaisiui, protinis atsilikimas. Naujagimiams ir kūdikiams gali pasireikšti struma ir hipotirozė. Vaikams ir paaugliams jodo stoka sukelia augimo ir protinio vystymosi problemas, o suaugusiems – gūžį, hipotirozę bei reprodukcinių funkcijų sutrikimus. Be to, jodo trūkumas didina radioaktyviojo jodo pasisavinimą branduolinių avarijų atvejais, todėl šis mikroelementas yra svarbus visuomenės sveikatos apsaugos srityje.
Jodo šaltiniai ir jo pasiskirstymas gamtoje
Jodo kiekis gamtoje labai nevienodas – žymiai daugiau jo randama jūrose ir vandenynuose.
Prie žemės paviršiaus, ypač kalnuotose vietovėse, dirvožemyje ir geriamajame vandenyje jodo gali būti itin mažai, todėl ir augalų produktuose jis išlieka nepakankamas. Lietuvoje požeminis vanduo bei dirvožemis yra jodu skurdūs, todėl rekomenduojama vartoti daugiau jūros gėrybių, tokių kaip žuvis, moliuskai, jūros dumbliai, taip pat žuvų taukus, kurie užtikrina būtino mikroelemento kiekį organizme.
Prevencijos svarba ir joduotosios druskos vaidmuo
Siekiant išvengti jodo trūkumo sveikatos problemų, nuo 1990-ųjų įvairios tarptautinės organizacijos, tokios kaip PSO ir UNICEF, inicijavo universalų druskos jodavimo programą. Druska pasirinkta kaip pagrindinė jodo tiekimo priemonė, nes tai plačiai naudojamas maisto produktas, o jo jodavimas yra ekonomiškas ir efektyvus būdas užtikrinti visuomenės aprūpinimą šiuo mikroelementu. Šiuo metu apie 66 % pasaulio namų ūkių naudoja joduotąją druską.
Lietuvoje nuo 2005 metų taip pat taikoma šios prevencijos strategija – rekomenduojama naudoti tik joduotąją valgomojoje druskoje, o ji yra privalomai dedama į duonos gaminius bei naudojama viešojo maitinimo įstaigose. Tokiu būdu užtikrinama, kad visuomenė gautų pakankamą jodo kiekį ir būtų išvengta su šio mikroelemento trūkumu susijusių sveikatos sutrikimų.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Miliauskė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.