Kasmet stulbinantis kiekis vaistų, kurie nebevartojami, yra grąžinami vaistinėms. Tai rodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir atsakingumą, tačiau kartu kelia klausimą: ar vaistai skiriami ir įsigyjami pakankamai racionaliai? Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, kurios verčia susimąstyti apie mūsų vartojimo įpročius.
Vaistų vartojimo tendencijos Lietuvoje: atsakingumas ir perteklius
„Iš vienos pusės toks spartus naikintinų vaistų kiekio augimas rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų elgiasi atsakingai ir nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšlių dėžę ar neišpila į kanalizaciją, o grąžina vaistinėms. Tačiau kita vertus, suprantame, jog nebūtų ką išmesti, jei vaistai būtų skiriami ir įsigyjami racionaliai“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Ligonių kasų atlikti skaičiavimai atskleidžia, kad pernai buvo parduota net 21,2 mln. kompensuojamųjų vaistų pakuočių, tai yra 5 procentais daugiau nei užpernai. Įdomu tai, kad panašiu dydžiu – 4 procentais – per tuos pačius metus padidėjo ir farmacinių atliekų surinkimas. Be to, per 2021 metų antrąjį pusmetį, kai pacientų priemoka buvo visiškai padengiama, parduotų kompensuojamųjų vaistų pakuočių skaičius pasiekė 4,4 mln., o tai yra 8 procentais daugiau nei 2020 metų antrąjį pusmetį, kuomet nauja vaistų priemokų padengimo tvarka tik įsigaliojo.
Šie skaičiai rodo, kad gerėjant vaistų prieinamumui, ypač kai paciento priemoka yra minimali arba jos visai nėra, kompensuojamųjų vaistų suvartojimas taip pat didėja. Pacientai neretai linkę pasinaudoti proga ir įsigyti ženkliai daugiau nemokamai gaunamų vaistų, nei jiems iš tiesų reikia.
Racionalus vaistų vartojimas – kodėl tai svarbu?
„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuvos medikai, sveikatos ekspertai nuolat primena, kad vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių nepaiso gydytojo patarimų ir juos perka bei vartoja savo nuožiūra, neretai įsigyja net ir pirmą kartą vartojamų vaistų didesnį kiekį, nei iš tikrųjų reikalinga, ypač jei jiems taikoma nuolaida.
Jei pacientai vaistus įsigytų ir vartotų racionaliai, o gydytojai juos skirtų tinkamai, stalčiuose nesikauptų pasenę vaistiniai preparatai ir žmonės sutaupytų milijonus eurų kitoms reikmėms“, – neabejoja I. Medžiaušaitė.
Ligonių kasos primena, kad gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui – iki 3 ar 6 mėnesių.
Gydytojui išrašius ilgalaikio gydymo tęsimo receptą, taip pat reikėtų nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų. Turint receptą ilgalaikiam gydymui galima vaistinėje apsilankyti dažniau – kas 2 arba kas 3 mėnesius – ir įsigyti mažesnį kiekį vaistų, už kurį primokėti vienu kartu reikėtų mažiau. Tokiu būdu, jei gydymas būtų keičiamas, namuose neliktų nesuvartotų vaistų.
Teisingas nereikalingų vaistų ir medicinos atliekų utilizavimas
Svarbu žinoti, kad visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Medicinos pagalbos priemonės, tarp kurių – švirkštai, taip pat laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikus paslaugą, jie juos turi ir surinkti. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms – medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus.
Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes maisto papildas nėra vaistas. Tuo tarpu vitaminus, kurie gali būti priskiriami vaistų grupei, priima vaistinės, o jei nėra priskiriami – tuomet juos reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.