Naujausias, iki šiol išsamiausias tyrimas atskleidė stulbinančią tiesą: fizinis aktyvumas yra gerokai svarbesnis ilgaamžiškumui, nei manyta anksčiau. Tyrimo bendraautorius Gregore’as Mielke pabrėžia, kad amžius, atrodo, neturi esminės įtakos – net ir vyresniame amžiuje pradėjusieji sportuoti ženkliai pagerina savo ilgaamžiškumo rodiklius. Šios išvados, pasak Brisbeno universiteto visuomenės sveikatos doktorantės Ruyi Yu, teikia vilties ir motyvacijos kiekvienam.
Dar daugiau, tyrėjai pastebėjo, kad fizinio aktyvumo nauda vyresniems žmonėms buvo netgi ryškesnė. „Tai parodo, kad niekada nevėlu pradėti gyventi fiziškai aktyviai. Pradėjus tai daryti bet kuriame suaugusiojo žmogaus gyvenimo etape matyti rezultatai, kurie turi įtakos ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui“, – teigė G. Mielke.
Nepakeičiamas jaunystės eliksyras?
Vienas iš tyrimą komentavusių specialistų tvirtina: „Fiziniai pratimai tikrai sumažina ankstyvos mirties riziką taip, kaip to nepadarytų vaistai. Tai nuostabu. Savo pacientams sakau, kad fizinis aktyvumas yra tikras jaunystės eliksyras.“ Šios drąsios išvados pagrįstos plačiausiu kada nors atliktu tyrimu apie fizinio aktyvumo poveikį, paskelbtu prestižiniame žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
G. Mielke paaiškino, kad šis tyrimas yra unikalus, nes analizavo net 85 ankstesnius tyrimus, stebėjusius žmonių fizinį aktyvumą įvairiais gyvenimo etapais. Tai leido išnagrinėti ilgalaikius aktyvumo modelius – aktyvumo palaikymą, pradėjimą vėlesniame amžiuje ar nutraukimą – ir nustatyti, kaip šie modeliai veikia mirties riziką.
Nors fizinio aktyvumo rekomendacijos gali skirtis skirtingose šalyse, metaanalizėje buvo remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis: per savaitę rekomenduojama bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos arba 75–150 minučių intensyvios aerobinės fizinės veiklos. Intensyvūs pratimai, tokie kaip bėgimas ar greitas ėjimas, ženkliai padidina širdies ritmą ir priverčia prakaituoti jau po kelių minučių.
Tyrimas atskleidė, kad reguliarūs aerobiniai pratimai buvo ypač naudingi širdies ligų, kurios yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, prevencijai.
Lyginant su mažai arba visai nesportavusiais, tie, kurie sportavo daugiausia, turėjo apie 40 proc. mažesnę tikimybę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Vėžio rizika sumažėjo net 25 proc. Didžiausias gyvenimo trukmės padidėjimas buvo pastebėtas, kai žmonės sportavo bent 300 minučių per savaitę, nors, kaip pažymi R. Yu, didesnis aktyvumas papildomos naudos ilgaamžiškumui jau nebeturėjo.
Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį
Nors oficialių fizinio aktyvumo gairių laikymasis yra idealus, G. Mielke ramina, kad tai nėra vienintelis kelias į geresnę sveikatą. „Pastebėta, kad netgi žmonės, kurie nepasiekė rekomenduojamo lygio, bet išlaikė tam tikrą fizinio aktyvumo lygį, vis tiek turėjo mažesnę ankstyvos mirties riziką, palyginti su tais, kurie nebuvo aktyvūs“, – patikino tyrėjas.
Labai svarbu fizinį aktyvumą į savo gyvenimą įtraukti palaipsniui. Jei esate naujokas sporto srityje, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir pradėti pamažu. Svarbiausia, siekite, kad galėtumėte sparčiai vaikščioti mažiausiai 30 minučių per dieną. Kiekvienas žingsnis link aktyvesnio gyvenimo yra investicija į ilgesnę ir kokybiškesnę ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.