Valstybės kontrolės (VK) auditai atskleidė: nors krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia ir ja apskritai galima pasitikėti, ji turi reikšmingų trūkumų, kuriuos būtina skubiai spręsti. Audito pristatyme VK vadovė Irena Segalovičienė pažymėjo, kad būtina sistemą stiprinti, kad ji atitiktų šiandienos geopolitinę realybę ir gynybos poreikius.
Audito esmė ir pagrindinės išvados
VK atlikti du auditai parodė, jog 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai išleista apie 7,2 mlrd. eurų. Audituoti 36 didesnės rizikos pirkimai, iš kurių 19 atitiko dideles arba vidutinės rizikos neatitikčių kategorijas. Daugiausia trūkumų nustatyta pasirengimo ir pirkimų inicijavimo etape: konkurencijos ribojimai, netikslios techninės specifikacijos ir procedūriniai netikslumai.
VK vertinimu, sistema yra fragmentiška: pernai viešųjų pirkimų vykdymui krašto apsaugos sistemoje buvo atsakingos 73 perkančiosios organizacijos, o kasmet atliekama apie 22 tūkst. decentralizuotų pirkimų. Nors decentralizacija suteikia lankstumo ir greitį, auditas rodo, kad nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog šis modelis optimalus visos sistemos mastu.
Pagrindinės rizikos ir silpnosios vietos
Audito metu taip pat nustatyta, jog pagal specialias išimtis (kai nebetaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai) įvykdyta 14 pirkimų už 950 mln. eurų. Tokiems pirkimams privalomų minimalios procedūros nėra, sprendimus priima padalinių vadovai, kas didina neskaidrumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo riziką.
VK akcentuoja trūkumus finansų planavime ir stebėsenoje: šiuo metu finansų planavimo ir apskaitos tvarka apima 19 etapų, o ypatingomis aplinkybėmis valstybė turi turėti aiškią ir supaprastintą tvarką, kaip planuoti ir skirstyti gynybai skirtus išteklius. Be to, nėra vieno rodiklio, leidžiančio matyti bendrą modernizacijai skiriamo finansavimo mastą ir jo rezultatus.
Rekomendacijos ir jau pradėti veiksmai
VK siūlo stiprinti pirkimų organizavimo modelio efektyvumą ir stebėseną. Krašto apsaugos ministras R. Kaunas teigia, kad dalis rekomendacijų jau įgyvendinama, ypač susijusios su skaitmenizacija.
Ministerijos tikslas – „duomenis grįstas viešųjų pirkimų modelis“ ir projektinis valdymas, kad būtų mažiau vėluojančių, nesuderintų projektų.
Ministras taip pat pažymėjo, kad valstybės strateginis planavimas gynybos srityje kol kas numatytas tik iki 2030 m., todėl reikia įtvirtinti ilgalaikes finansavimo ambicijas teisės aktuose. R. Kaunas: „Pritariu, kad 5 ar 6 proc. nuo BVP, o jeigu geopolitinė situacija blogėtų, gal net ir didesnio finansavimo reikės ir po 2030 metų, (…) todėl Seime yra pateikta Nacionalinio saugumo strategija pateikta, šiame dokumente numatytas įsipareigojimas laikytis šio susitarimo – kad ne mažiau 5-6 proc. riba būtų teikiama gynybos sistemai.”
I. Segalovičienė pabrėžė: „Sistema veikia patikimai, ja galima pasitikėti, tačiau ją reikia pakankamai stiprinti tobulinti, nes ji turi atliepti geopolitinę situaciją ir mūsų gynybos poreikius, (…) reikia pasiruošti greičio lenktynėms, kurios svarbios mūsų saugumui”. VK taip pat rekomenduoja aiškesnes procedūras mobilizacijos ir karo atvejams dėl greitesnių įsigijimų ir efektyvesnio resursų panaudojimo.
Apibendrinant: auditas rodo, kad sistema veikia, tačiau jei Lietuva siekia išlaikyti ir plėsti gynybos pajėgumus, reikalingi struktūriniai pokyčiai – centralizuoto plano ir rodiklių suvedimas, skaitmenizacija, aiškesnės išimčių taisyklės ir ilgalaikio finansavimo įtvirtinimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.