Keto mityba, arba ketogeninė dieta, pastaruoju metu sulaukia išskirtinio dėmesio. Vieniems ji tapo stebuklingu svorio metimo būdu, kitiems – terapiniu metodu kovojant su tam tikromis ligomis. Tačiau kas iš tiesų slypi už šio mitybos principo ir kaip į jį reaguoja mūsų organizmas, staiga atėmus angliavandenius? Apie tai išsamiai pasakoja medicinos specialistas.
Kas yra ketogeninė mityba?
Gydytojas aiškina, kad ketogeninė mityba yra vienas iš gydomųjų, terapinių mitybos būdų, pasižymintis ypač mažu angliavandenių kiekiu maiste. Tai reiškia, kad griežtai apribojami produktai, kuriuose gausu angliavandenių: kruopos, makaronai, miltiniai gaminiai ir cukraus turintys produktai. Kadangi angliavandenių suvartojama minimaliai, didžiąją dalį energijos tenka gauti iš riebalų. Taigi, keto mitybos racione dominuoja riebalai, vartojama vidutiniškai baltymų, o angliavandenių – labai mažai.
Kardinalus pokytis organizmui
Iš medicinos ir mokslo pusės žiūrint, ketogeninė mityba yra išties kardinalus pokytis organizmui. Įprastai mūsų kūnas energiją gauna iš gliukozės, kuri susidaro skaidant angliavandenius. Sumažinus angliavandenių kiekį iki minimumo (dažniausiai iki 20-50 gramų per dieną), organizmas priverstas ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Tuomet kepenys pradeda versti riebalus į ketoninius kūnus, kurie tampa pagrindiniu energijos šaltiniu smegenims ir kitiems organams. Šis procesas vadinamas ketoze.
Kaip kūnas reaguoja į angliavandenių atėmimą?
Pereinant prie ketogeninės mitybos, organizmas patiria prisitaikymo periodą, kuris neretai apibūdinamas kaip „keto gripas“. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti tokie simptomai kaip galvos skausmas, nuovargis, dirglumas, pykinimas, raumenų silpnumas ar virškinimo sutrikimai. Šie simptomai atsiranda dėl elektrolitų disbalanso ir kūno pastangų persijungti iš gliukozės į riebalų deginimą. Paprastai šis periodas trunka kelias dienas ar savaitę, po kurio daugelis žmonių pajunta energijos antplūdį, sumažėjusį alkio jausmą ir pagerėjusią koncentraciją.
Kam tinka ir kam ne?
Keto mityba, nors ir populiari, nėra universali.
Ji buvo ir tebėra sėkmingai naudojama gydant tam tikras ligas, pavyzdžiui, vaistams atsparų epilepsiją, taip pat gali būti naudinga žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, arba siekiantiems greitai numesti svorio. Vis dėlto, ilgalaikis jos poveikis vis dar aktyviai tiriamas. Gydytojas pabrėžia, kad prieš pradedant bet kokią drastišką mitybos programą, būtina pasitarti su sveikatos specialistu, ypač turint lėtinių ligų.
Svarbiausia – subalansuotumas ir atsargumas
Nors keto mityba gali turėti teigiamų aspektų, svarbu nepamiršti apie galimus trūkumus. Griežtas angliavandenių apribojimas gali lemti skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų bei mineralų trūkumą. Dėl to, itin svarbu mitybą papildyti gausybe nesočiųjų riebalų, daržovių (nedaug angliavandenių turinčių) ir kokybiškų baltymų šaltinių. Trumpuoju laikotarpiu, organizmas gali lengvai prisitaikyti, tačiau ilgalaikiam vartojimui reikalingas nuodugnus planavimas ir medikų priežiūra. Svarbiausia, kad bet kokia dieta būtų pritaikyta individualiems poreikiams ir neužgožtų bendros sveikatos pusiausvyros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.