Ūžesys, arba tinitas, yra vienas sudėtingiausių otoneurologinių simptomų, su kuriuo susidurdami žmonės neretai daro klaidas, trukdančias pasiekti norimo rezultato. Kokios yra tos klaidos ir kaip sau padėti, pataria otoneurologė dr. I. Arechvo ir klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika, mininčios Tinito supratimo mėnesį.
1. Pirmoji klaida: bandymas gydytis tyla
Remiantis statistiniais duomenimis, įkyrus ūžesys vienoje arba abiejose ausyse (kartais – galvoje) vargina apie 10 procentų visos populiacijos. Dalis žmonių nesureikšmina šio simptomo ir geba su juo „susidraugauti“, o kitai daliai netikėtai atsiradęs simptomas kelia stresą, baimę ir apsunkina kasdienybę.
Pasak dr. I. Arechvo, iš baimės bei streso gimsta ir pati didžiausia ūžesį ausyse patiriančių žmonių daroma klaida – jam skiriamas didelis dėmesys ir viena po kitos bandomos įvairios pagalbos strategijos.
Viena iš tokių strategijų – bandymas gydytis tyla, manant, kad negirdint aplinkos garsų, ūžesys taip pat išnyks. Tačiau, anot gydytojos, tai nėra tinkamas sprendimas.
„Ūžimas ausyse yra garsas, kurį žmogus girdi, nors išorinio garso aplinkoje iš tiesų nėra. Šį garsą sukuria smegenys“, – paaiškino dr. I. Arechvo.
Būtent dėl šios priežasties atsiribojus nuo aplinkos garsų, nuo ūžesio atsiskirti nepavyks.
„Šis metodas gali būti naudingas nebent kai ūžesį turintis žmogus dirba triukšme (statybininkai, muzikantai). Tokiu atveju tikrai reikia naudoti klausos apsaugos priemones“, – tvirtino gydytoja.
2. Antroji klaida: triukšmo terapijos taikymas
Klausos protezavimo specialistė D. Charsika pasakojo, kad klausimų apie tinitą turintys žmonės pas specialistus užsuka jau išbandę „stebuklingus“ papildus ir lašiukus, ūžesio maskavimą tyla ir atvirkščiai – bandymą garsiai klausytis televizoriaus ar muzikos, tikint, kad stiprūs išoriniai garsai užgoš ūžesį.
Klausos protezavimo specialistė pažymėjo, kad nė vienas iš šių išvardytų metodų dar niekam nepasiteisino.
„Norėdami efektyviai kovoti su „priešu“, pirmiausia turime jį pažinti.
Todėl jaučiantiems ūžesį ausyse žmonėms visada patariame pirmiausia išsiaiškinti jo priežastis, kilmę ir dėl pagalbos būdų pasitarti su kompetentingais specialistais, atlikti tyrimus ir negadinti klausos garsiai klausantis muzikos“, – patarė D. Charsika.
Gydytoja I. Arechvo taip pat įsitikinusi, kad šis „ginklas“ kovojant su ūžesiu nėra tinkamas pasirinkimas. Anot gydytojos, garsų terapija (ypač derinama su kognityvine elgesio terapija) išties yra taikoma pacientams, kuriuos vargina ūžesys, tačiau yra vienas „bet“.
„Natūralus, nedidelis garsinis fonas padeda. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į du žodžius – „natūralus“ ir „nedidelis““, – pabrėžė otorinolaringologė.
3. Trečioji klaida: tikėjimas populiariais mitais
Kava stiprina ūžesį. Ūžesys – kraujotakos sistemos problema. Dėl girdimo ūžesio ausyse galima apkursti. Klausos aparatai gali dar labiau pabloginti situaciją. Su tokiomis nuostatomis ir nuotaikomis žmonės neretai praveria gydytojo ar klausos specialisto duris.
Gydytoja patarė nesivadovauti mitais ar abejotina informacija, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir pagalbos būdai bei jų kombinacijos – skirtingos.
„Tinitas yra labai heterogeninis simptomas. Tai reiškia, kad jis gali būti sukeltas įvairių priežasčių, todėl „suplakti“ visus atvejus į vieną ir teigti, kad vienas ar kitas faktorius stiprina ūžesį, būtų neteisinga“, – tvirtino dr. I. Arechvo.
Pasak gydytojos otorinolaringologės, pulsuojantis ūžesys aplink smilkinkaulį gali signalizuoti apie sąsajas su kraujotakos patologijomis, tačiau lygiai taip pat nemaža grupė žmonių ūžesį jaučia dėl klausos sutrikimų.
Remiantis statistikos duomenimis,
Apie 90 proc. žmonių, jaučiančių ūžesį ausyse, pasižymi nusilpusia klausa.
Todėl pirmiausia patariama pasitikrinti klausą ir, nustačius klausos nusilpimą, spręsti klausos problemas.
Klausos protezavimo specialistė D. Charsika patikino, kad kartu su klausos problemų sprendimu, paprastai mažėja ir su ūžesiu susiję nepatogumai.
Specialistė taip pat paneigė mitus apie ūžesio ir klausos sutrikimų sąsajas – ūžesys pats savaime negali sukelti klausos sutrikimų, nes tai nėra realus garsas. O klausos aparatai – viena pagrindinių pagalbos priemonių, jeigu ūžesys yra susijęs su klausos nusilpimu.
„Nusilpusią klausą turintis žmogus negirdi tam tikrų garsų, vietoje jų girdima tyla, todėl ūžesys tampa labiau pastebimas. Pradėjus nešioti klausos aparatus, sugrįžta natūralūs aplinkos garsai, dėmesys nukrypsta į juos, todėl ūžesys tampa nebe toks ryškus“, – paaiškino klausos protezavimo specialistė.
Dr. I. Arechvo taip pat pažymėjo, kad pirmoji ūžesį jaučiančio žmogaus „stotelė“ turėtų būti – klausos patikrinimas. Tik išsiaiškinus simptomo priežastis galima ieškoti pagalbos būdų.
„Labai svarbu pažymėti, kad gydymo prognozė dažniausiai yra gera, o pagalba yra veiksminga tada, kai veikiama kompleksiškai, derinami pagalbos būdai“, – tvirtino gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.