Nors infekcinių ligų atveju simptomai dažnai išryškėja po trumpesnio ar ilgesnio inkubacinio periodo, egzistuoja ir tokios ligos, kurios pradinėse stadijose gali tęstis ne vienerius metus, neturėdamos jokių akivaizdžių požymių. Arba pasireiškiantys simptomai būna tokie nereikšmingi, kad pacientas paprasčiausiai nekreipia į juos dėmesio. Šios „tyliosios žudikės“ kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai, nes yra diagnozuojamos per vėlai, kai jau būna išsivysčiusios rimtos komplikacijos.
Prisimenu atvejį iš savo gydytojo karjeros pradžios: tikrindamas darbuotojų sveikatą vienoje gamykloje, negalėjau tiksliai 50-mečiui vyrui išmatuoti kraujospūdžio, nes sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas viršijo aparato galimybių ribas – 300 mm Hg stulpelio. Diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas siekė 160 mm Hg stulpelio. Mano nuostabai, žmogus ne tik buvo gyvas, bet ir neturėjo jokių skundų, kategoriškai atsisakydamas važiuoti į ligoninę. Aišku, tokie atvejai tėra išimtys, pretenduojančios į rekordų knygas, ir neatspindi tikrosios realybės, tačiau iliustruoja, kaip ilgai žmogus gali gyventi su ekstremaliais rodikliais, nejausdamas jokių simptomų.
Aukštas kraujospūdis: tylusis, bet mirtinas pavojus
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 1,28 milijardo gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Tai ateityje gali tapti viena iš pagrindinių infarktų, insultų bei inkstų pažeidimų priežasčių. Kai kurie autoriai prognozuoja, kad 2025 metais šis rodiklis gali pasiekti net 1,6 milijardo, nes daugelis apie didelį kraujospūdį sužino tik prasidėjus komplikacijoms.
Lietuva, kartu su Kroatija, Latvija, Vengrija ir Slovėnija, patenka į pasaulio šalių penketuką, kuriose tarp vyrų fiksuojama daugiausia arterinės hipertenzijos atvejų. Europos šalyse didelį kraujo spaudimą turi nuo 30 iki 45 procentų gyventojų. Lietuvoje irgi maždaug kas trečiam nustatoma arterinė hipertenzija, nors realūs skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, apie 50 procentų šalies gyventojų turi didelį kraujospūdį, o virš 37 milijonų galvų yra realiai pakibęs nereguliuojamos arterinės hipertenzijos Damoklo kardas.
Todėl labai svarbu kiekvienam periodiškai matuotis kraujospūdį.
Pagal Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas, normalus arterinis kraujospūdis yra 120/80 mm Hg stulpelio, nors individualiai jis gali būti ir žemesnis. Padidėjęs arterinis spaudimas – 120–129/80 mm Hg stulpelio. Pirma arterinės hipertenzijos stadija – 130–139/80–89 mm Hg stulpelio, o antra stadija – kai sistolinis spaudimas siekia 140 ir daugiau, o diastolinis viršija 90 mm Hg stulpelio.
Sureguliuoti kraujospūdį, kad jis būtų normos ribose ir per parą nešokinėtų, šeimos gydytojui dažnai yra nelengva užduotis. Todėl pacientui patariama vesti dienyną, kuriame kas valandą būtų fiksuojamas kraujospūdis, vaistų vartojimo laikas ir dozės, bei aprašomas mitybos racionas. Turėdamas tokią informaciją, šeimos gydytojas gali daug lengviau tinkamai pakoreguoti gydymą.
PSO duomenimis, per metus pasaulyje fiksuojama 9 milijonai mirčių dėl išeminės širdies ligos, 7 milijonai žmonių netenkama dėl insultų ir 1,4 milijono dėl inkstų ligų. Arterinė hipertenzija čia suvaidina ypač svarbų vaidmenį. Aišku, niekas negali kvestionuoti ir to fakto, kad šių mirčių statistikai turi įtakos taip pat ir aukštas cholesterolis, dislipidemija, nutukimas, rūkymas, stresas, fizinio aktyvumo trūkumas bei tokia liga kaip diabetas. Šeimos gydytojai ne veltui nuolat kalba apie sveiko gyvenimo būdo svarbą.
Cukraligė: sparti epidemija, kurios nepastebime
Tarp kitų ligų, įvardijamų „tyliaisiais žudikais“, ypatingą vietą užima diabetas (cukraligė). Prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ buvo paskelbti duomenys, kad 2024 metais pasaulyje yra virš 800 milijonų sergančiųjų šia liga. Dar labiau nerimą kelia tai, kad 59 procentai sergančiųjų diabetu yra negydomi, o nuo 1990 iki 2022 metų negydomų asmenų skaičius padidėjo 3–5 kartus. Nors realūs skaičiai galėtų būti kur kas didesni, nes didelė dalis žmonių, ypač iš trečiojo pasaulio šalių, apie tai, kad jų kraujyje gliukozės rodikliai žymiai viršija normas, nesužino tol, kol nepasireiškia diabeto sukeltos komplikacijos, tokios kaip infarktai, insultai, inkstų nepakankamumas, negyjančios opos, dėl kraujotakos sutrikdymo atliekamos galūnių amputacijos, diabetinės neuropatijos, akių ligos ir t. t.
Oficialūs PSO duomenys rodo, kad kasmet pasaulyje dėl diabeto (tiksliau, dėl jo sukeltų komplikacijų) miršta 1,6 milijono žmonių. Diabetikų mirčių statistikoje nuo 50 iki 80 procentų sudaro mirtys nuo infarktų, insultų ir inkstų nepakankamumo. Laiku diagnozavus ligą, daugelio bereikalingų mirčių tikrai galima būtų išvengti. „Diabetes EURO“ duomenimis, 2024 metais Europoje diabetu serga 74 milijonai gyventojų, o 2025 metais planuojamas diabeto atvejų padidėjimas net 59,7 procento.
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais Lietuvoje diabetu sirgo 154 681 asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014 iki 2022 metų šia liga sergančių vaikų skaičius išaugo 34 procentais, suaugusiųjų – 28,8 procento. Mokslininkų pateikiama prognozė, kad 2050 metais pasaulyje diabetu sirgs 1,3 milijardo gyventojų, šokiruoja. „Atrodo baisiau už koronaviruso pandemiją.“
Prevencijos svarba: kodėl esame patys kalti?
Lietuvoje kasmet ne viena dešimtis milijonų eurų skiriama onkologinių ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėms programoms. Deja, ateina tik pusė tų, kurie turėtų pasitikrinti. Nepaisant aktyvios agitacijos, rezultatai yra apgailėtini – vis dar masė sergančiųjų, kurių galėtų būti kur kas mažiau. Todėl nekaltinkite vien tik gydytojų, kad patekti pas juos yra tokios didelės eilės. Sąmoningumas ir atsakingumas už savo sveikatą yra pagrindiniai veiksniai, galintys pakeisti šią liūdną statistiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.