Šiuolaikinėje mityboje ypač apdoroti maisto produktai užima vis svarbesnę vietą. Nors dažnai manome, kad tai tik saldūs gėrimai ar supakuoti užkandžiai, itin perdirbtų produktų sąrašas yra daug ilgesnis. Jam priskiriama ir masinės gamybos duona, vaisinis jogurtas, kai kurie pusryčių dribsniai ar net mėsos pakaitalai.
Kas yra itin apdorotas maistas ir kodėl jis žalingas?
Šiuose, iš pirmo žvilgsnio galbūt nekaltuose, maisto produktuose gausu įvairių priedų ir konservantų, tačiau stinga gyvybiškai svarbių skaidulinių medžiagų. Būtent toks derinys gali neigiamai paveikti gliukozės apykaitą ir žarnyno sveikatą, o tai yra tik ledkalnio viršūnė kalbant apie žalą organizmui. Mokslininkai itin apdorotais laiko tuos maisto produktus, kurie pagaminti iš virtuvėje įprastai nenaudojamų medžiagų, tokių kaip hidrolizuoti baltymai, maltodekstrinai ar hidrinti riebalai.
Mokslininkų tyrimas: ryšys tarp mitybos ir biologinio amžiaus
Naujausių tyrimų metu, siekiant nustatyti biologinį amžių, buvo pasitelkta daugiau nei trisdešimt skirtingų kraujo biomerkerių. Rezultatai nustebino: daugelio dalyvių, nuolat vartojančių didelius kiekius itin apdoroto maisto, biologinis amžius buvo gerokai didesnis nei chronologinis. Svarbu suprasti, kad chronologinis amžius yra tiesiog mūsų gimimo data, o biologinis atspindi realią mūsų kūno, įskaitant organus, audinius ir kitas sistemas, būklę. Šis skirtumas parodo, kaip mūsų gyvenimo būdas, o ypač mityba, gali paspartinti arba sulėtinti organizmo senėjimo procesus.
Tyrimą atlikusi komanda pabrėžia, kad gauti rezultatai rodo aiškų poreikį peržiūrėti mitybos gaires ir labiau atsižvelgti į maisto perdirbimo lygį. Tik taip galima paskatinti vartoti sveikesnį maistą ir užtikrinti ilgalaikę visuomenės sveikatą.
Epidemiologijos ir prevencijos tyrimų skyriaus tyrėja Simona Esposito, pirmoji tyrimo autorė, teigia: „Mūsų duomenys rodo, kad didelis itin apdorotų maisto produktų vartojimas ne tik daro neigiamą poveikį sveikatai apskritai, bet ir gali pagreitinti patį senėjimą.“
Kiti mokslininkai, tokie kaip „Neuromed” mokslininkė, mitybos epidemiologė Marialaura Bonaccio, detalizuoja galimus kenksmingus mechanizmus.
„Dar nėra iki galo aiškūs mechanizmai, kuriais itin apdorotas maistas gali pakenkti žmogaus sveikatai, – paaiškino ji. – Be to, kad šie maisto produktai yra žemos vertės, juose gausu cukraus, druskos ir sočiųjų arba transriebalų, jie intensyviai perdirbami pramoniniu būdu, prarandamos maistinės ir skaidulinės medžiagos. Tai gali turėti svarbių pasekmių daugeliui fiziologinių funkcijų, įskaitant gliukozės apykaitą ir žarnyno mikrobiotos sudėtį bei funkcionalumą. Be to, šie produktai dažnai būna supakuoti į plastikines pakuotes, todėl tampa organizmui toksiškų medžiagų pernešėjais“.
Šie tyrimo rezultatai dar kartą primena apie sąmoningo maisto pasirinkimo svarbą. Nors patogumas ir greitis dažnai lemia mūsų kasdienius pasirinkimus, ilgalaikė sveikata ir lėtesnis senėjimas turėtų būti prioritetas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.