Organizmo medžiagų apykaita lemia energijos gamybą ir tinkamą kūno funkcijų veikimą. Ji ne tik įtakoja svorio pokyčius, bet ir nusako, kaip organizmas tvarko riebalus, baltymus bei angliavandenius. Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija; net ir ramybės būsenoje sudeginama dalis kalorijų, todėl metabolizmas veikia kaip mūsų „vidinis variklis“.
Genetika nėra vienintelė priežastis
Nors tam tikra metabolizmo dalis priklauso nuo genetikos, tai nėra vienintelis veiksnys. Sveikatos sprendimų centro „Antėja” laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pabrėžia: „Vis dėlto svorio kontrolė priklauso ne vien nuo genetikos – ją lemia ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, mityba, per mažas fizinis aktyvumas, amžius taip pat daro įtaką medžiagų apykaitai.
Tačiau daugeliui žmonių būtent suvartojamų kalorijų kiekis labiausiai veikia svorio pokyčius ir riebalų kaupimąsi organizme”, – sako E. Marciuškienė. Kitaip tariant, nors kai kas gali natūraliai deginti daugiau kalorijų, daugumai svarbiausias veiksnys išlieka kasdienis energijos balansas.
Lipidų sutrikimai ir tyrimai
Lipidų apykaita – riebalų apdorojimo ir transportavimo mechanizmai organizme. Kai kraujyje padidėja cholesterolio ar trigliceridų kiekis, kalbame apie lipidų sutrikimus, kurie ilgainiui gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl rekomenduojami tyrimai apima bendrą cholesterolį, MTL („blogąjį”), DTL („gerąjį”) ir trigliceridus, t. y. klasikinę lipidogramą.
Gydytoja pabrėžia: „Lipidų kiekį svarbu tikrinti ir žmonėms, sergantiems ligomis, kurios veikia hormonų pusiausvyrą – pavyzdžiui, diabetu, hipotiroze ar policistinių kiaušidžių sindromu.
Šios būklės gali sutrikdyti riebalų apykaitą. Tinkamai prižiūrint šias ligas – vartojant vaistus, sveikai maitinantis, sportuojant ir keičiant gyvenimo būdą – galima sumažinti padidėjusius lipidų rodiklius”, – teigia E. Marciuškienė. Vertinga atlikti ir papildomus tyrimus, tokius kaip ApoB bei ApoA1, o kartais ir Lp(a), kuris dažniausiai yra paveldimas rodiklis.
Įspėjamieji ženklai ir prevencija
Lipidų sutrikimai ilgą laiką gali neturėti simptomų. Vėliau gali pasireikšti krūtinės skausmas, dusulys ar širdies plakimas. Taip pat gali atsirasti gelsvos apnašos po oda (ksantomos), ypač aplink akis. Pastebėjus šiuos požymius svarbu kreiptis į gydytoją – ankstyva diagnostika sumažina sunkesnių komplikacijų, tokių kaip širdies infarktas ar insultas, riziką.
Kaip pagerinti medžiagų apykaitą kasdieniame gyvenime
Gyvenimo būdo pokyčiai daro didelę įtaką. Gydytoja siūlo praktišką gairę: „Viena paprasta gairė – 3–3–3 taisyklė: trys subalansuoti valgiai per dieną, trys treniruotės per savaitę ir trys litrai vandens kasdien. Toks režimas padeda palaikyti aktyvią medžiagų apykaitą”, – pataria E. Marciuškienė. Be to, baltymų vartojimas kiekvieno valgio metu skatina termogenezę, o jėgos pratimai didina raumenų masę – tai svarbu, nes raumenys degina daugiau kalorijų ramybės būsenoje.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į pakankamą miegą, reguliarią fizinę veiklą, trumpus pertraukas nuo sėdėjimo ir, jei reikia, gydytojo patarimą dėl tyrimų bei gydymo. Žalioji ir ulongo arbata, aštrus maistas ar kofeinas gali šiek tiek paskatinti riebalų skaidymą, tačiau jie nėra stebuklingi sprendimai – svarbiausia yra nuoseklūs ir sveiki įpročiai.
Apibendrinant: genetika vaidina savo vaidmenį, tačiau daug kas priklauso nuo mitybos, judėjimo ir laiku atliktų tyrimų. Reguliarus cholesterolio tikrinimas, sveikas gyvenimo būdas ir aktyvumas – tai rinktinė priemonių, padedančių palaikyti optimalų metabolizmą ir mažinti širdies ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.