Lietuvos visuomenėje stebimas didžiulis susidomėjimas vitaminais ir maisto papildais, tačiau specialistai perspėja apie dažnas klaidas, kurios ne tik sumenkina šių preparatų naudą, bet ir gali sukelti didelę žalą sveikatai. Šioje srityje pasigendama ir atidesnio valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, požiūrio – rinka menkai reguliuojama, o rekomendacijas individualiai ir su gydytojo pagalba įsivertinti vartojimo poreikį užgožia elementarus reklaminis triukšmas.
Savavališkas vartojimas – plačiai paplitusi problema
Specialistų teigimu, bendras vitaminų ir maisto papildų produktų populiarumas išlieka aukštas visus metus, tačiau dažnais atvejais jų vartojimu yra savivaliaujama. Vaistinės „Farmavita“ vaistininkė Rūta Matulaitienė pastebi, kad pacientai dažnai, prieš ateidami į vaistinę, nėra linkę kreiptis į gydytojus ir pasidaryti kraujo tyrimų. „Tiesiog pasiskaito informaciją internete, pasitaria su artimaisiais, kaimynais ir iš to nusprendžia, kad jiems reikėtų vienokio ar kitokio preparato. Tai nėra sektina praktika“, – pabrėžia vaistininkė.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas antrina, jog dalis žmonių vitaminus ir maisto papildus vartoja profilaktiškai, tačiau nemažai yra ir tokių, kurie šiuos preparatus skuba įsigyti atsiradus konkretiems ligos simptomams. „Tokiais atvejais pasidaro neramu, nes akivaizdu, kad preparatus norima įsigyti dėl vartotojiškumo, taip pat norint įtikinti save, kad darai kažką gero ir naudingo sveikatai. Tačiau toks galvojimas yra klaidingas“, – sako medikas. Gydytojas akcentuoja, kad maisto papildai nėra skirti ligoms gydyti, todėl šiuo klausimu būtinas didesnis švietimas iš valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos pusės.
Kada naudos nulis, o žala didžiulė?
Gydytojo V. Morozovo teigimu, neatsakingas preparatų vartojimas gali ne vien neatnešti norimų rezultatų, bet ir sukelti dar rimtesnių sveikatos sutrikimų. „Pavyzdžiui, jei žmogus, sergantis metaboliniu sindromu ir turintis suriebėjusias kepenis, gers papildus tikėdamas, kad jam pagerės, per tą laiką liga gali toliau progresuoti: atsiras cukrinis diabetas, kraujagyslių, retesni kepenų pažeidimai, kurių gydymas nėra lengvas procesas“, – įspėja gydytojas.
Todėl būtina suprasti esminį skirtumą tarp medicininių preparatų ir maisto papildų. V. Morozovas pabrėžia, kad pastarieji nėra tiriami dėl veiksmingumo ir saugumo tokiu pat mastu kaip vaistai, nes yra skirti papildyti maisto racioną trūkstamomis medžiagomis, o ne ligoms gydyti. „Tai yra pamirštama“, – konstatuoja medikas.
Gydytojo konsultacija – raktas į saugumą
Vaistininkė R. Matulaitienė pastebi situacijų, kai pacientai savavališkai pakeičia gydytojo paskirtą vaistą į maisto papildą dėl patrauklesnės pakuotės ar kainos. Ji akcentuoja perteklinio ir netinkamo maisto papildų bei vitaminų vartojimo riziką, ypač tais atvejais, kai papildai nedera su vartojamais vaistais.
R. Matulaitienės teigimu, užtikrinant visavertę mitybą, kurioje maisto racionas subalansuotas ir įvairus, vitaminų ir mineralų neturėtų trūkti. Nors yra tokių vitaminų, pavyzdžiui, vitaminas D, kurio trūksta daugumai gyventojų, vaistininkė ragina net ir tokiais atvejais pasidaryti tyrimą, kuris nustatytų tikslų trūkumą. „Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus gydytojas pasiūlytų tiksliausią gydymą, personalizuotai parinkdamas papildo ar vaisto dozę bei gydymo laikotarpį“, – aiškina vaistininkė.
Ji priduria: „Aišku, pajautus, pavyzdžiui, mėšlungį, galbūt ne visada turime galimybių greitai užsirašyti pas gydytoją, tai be abejo, galime ateiti į vaistinę, pasikonsultuoti, kad tam laikotarpiui, kol pakliūsime pas gydytoją, galėtume pastiprinti savo organizmą maisto papildų ir vitaminų pagalba. Tačiau svarbiausia taisyklė – maisto papildai nėra vaistai, nes vaistai yra skirti ligoms gydyti, o papildai tiesiog papildyti mūsų racioną trūkstamomis medžiagomis.“
Sveikas gyvenimo būdas – pamatas, o ne papildai
Gydytojas V. Morozovas taip pat antrina, kad tam tikrais atvejais vitaminai ir maisto papildai gali būti naudingi, tačiau būtina suprasti, jog gerai savijautai būtina fiziškai judėti, leisti laiką gryname ore, vengti pramoniniu būdu pagaminto maisto.
„Aš dažnai naudoju tokią alegoriją – įsivaizduokime, kad statome savo sveikatos sieną. Ją statome iš plytų, kurias dedame šalia. Vitaminai ir papildai, kuriuos naudojame, gali būti tas mūras, kuris tuos akmenis sutvirtins. Bet jei mes be papildų nieko papildomai nedarome, turime tiesiog cemento mišinį, kuris pats iš savęs nieko nepadarys. Šiuo klausimu galbūt padėtų informacinė kampanija visos valstybės lygmeniu, pabrėžiant, kad fizinis aktyvumas, sveikas gyvenimo būdas yra svarbiausios dedamosios gerai savijautai“, – apibendrina V. Morozovas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.