Senatvėje daugelis žmonių nori išlikti blaivios sąmonės ir iškeliauti ramiai, geriausia – miegant. Deja, su amžiumi dažnai užklumpa ligos, paveikiančios ne tik kūną, bet ir protą. Viena iš tokių yra senatvinė silpnaprotystė arba demencija – lėtinė neurodegeneracinė būklė, kuri pamažu ardo žmogaus atmintį, orientaciją, socialinius ryšius bei asmenybės bruožus. Apie šios ligos pradžią ir svarbą ją laiku atpažinti kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatru-psichoterapeutu Eriku Stankūnu.
Kas yra demencija ir kaip ji pasireiškia?
Demencija – tai ne tik atminties praradimas, bet ir nuolatinis vis blogėjantis protinių funkcijų sutrikimas. Šios ligos metu žmogaus smegenyse nyksta nervinės ląstelės ir jų jungtys, o tai lemia kognityvinius, pažintinius bei emocinius pokyčius. Dažniausiai išryškėja orientacijos sutrikimai laike ir erdvėje: žmogus paskuba sumaišyti datas, pamiršta savo amžių ar gimimo metus, jaučia nesaugumą ir nebeatpažįsta pažįstamos aplinkos. Ilgainiui išblėsta net ir tapatybės suvokimas, tačiau tai dažniausiai yra paskutinė silpnaprotystės stadija.
Dažniausios demencijos priežastys
Stipriausią įtaką demencijai turi dvi pagrindinės priežastys – Alzheimerio liga ir smegenų kraujagyslių pažeidimai. Alzheimerio liga sukelia smegenų nervinių ląstelių mirtį ir jų funkcijų praradimą, o kraujagyslinė demencija kyla dėl sutrikusios smegenų kraujotakos, kuri mažina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą. Svarbu paminėti, kad nors pagerinus gyvenimo būdą galima sumažinti kraujagyslinės demencijos riziką, nuo Alzheimerio ligos visiškai apsisaugoti nėra įmanoma, nepriklausomai nuo sveikatos.
Simptomų atpažinimas ir ankstyvoji diagnostika
Pirmieji demencijos požymiai gali būti labai subtilūs: smulkmeniškumas, sumažėjęs dėmesio koncentravimas, pamiršimai, apatija ir mėgstamos veiklos atsisakymas. Dažnai šiuos požymius įvertiname kaip įprastus senėjimo procesus, todėl laiku neieškome medicininės pagalbos.
Tačiau, jei žmogus nebeorientuojasi laike, vietoje ar pradeda keistai elgtis, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik tiksliau nustatyti ligą, bet ir pradėti gydymą, kuris gali pristabdyti simptomų progresavimą, ypač jei kalbame apie kraujagyslinę demenciją.
Gyvenimo būdas ir prevencija
Norint sumažinti riziką susirgti demencija, reikėtų rūpintis savo smegenų sveikata: vengti žalingų įpročių, reguliuoti kraujospūdį, palaikyti cholesterolio kiekį tinkamame lygyje, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems. Be to, nuolatinis protinis aktyvumas, pavyzdžiui, mokymasis naujų dalykų, skaitymas ar kalbų mokymasis, gali padėti smegenims išlaikyti funkcijas ilgiau. Kadaise įgyti įgūdžiai ir prisiminimai sudaro tarsi „atsarginę grandinę“, kuri padeda ilgiau išlikti savarankiškiems ir socialiai aktyviems.
Psichikos pokyčiai ir pagalba sergantiems
Demenciją lydinčios psichozės, tokios kaip kliedėjimai ar paranoja, dažnai išreiškia nerimą ir baimę. Pavyzdžiui, žmogus gali nuolat tikrinti pinigus, įtarinėti aplinkinius vagyste ar kitais nesąmoningais dalykais. Šie simptomai reikalauja tiek psichologinės tiek medikamentinės pagalbos, nes su progresuojančia demencija pacientas nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi. Todėl svarbu pastebėti pirmuosius požymius, būti kantriems ir ieškoti profesionalios medicininės pagalbos.
Kada ir kam kreiptis pagalbos?
Pastebėjus nuolatinį atminties blogėjimą, nerimą dėl orientacijos ar kitus įtartinus pokyčius, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas psichiatrijos specialistą arba neurologą. Išsamūs smegenų tyrimai, psichologinis įvertinimas ir kompiuterinė tomografija padeda tiksliai diagnozuoti ligą. Laiku nustatyta demencija leidžia geriau planuoti priežiūrą, taikyti gydymą ir gerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.