Nors atrodo, kad kasdien matome ir jaučiame savo akis, pirmųjų rimtų akių ligų simptomų pastebėti patiems gali būti sudėtinga. Vis dėlto, jų ignoravimas neretai sukelia ilgalaikių ir itin rimtų sveikatos problemų ateityje. Apie dažniausiai pasitaikančias akių ligas, jų diagnostiką, gydymą ir prevenciją, kalbamės su akių ligų gydytoju, docentu dr. Sauliumi Galgausku.
Akių skausmas: kada kreiptis į medikus?
Išsausėjusios, skaudančios, ašarojančios akys, suprastėjęs regėjimas – tai tik dalis galimų akių ligų simptomų. Gydytojas S. Galgauskas pabrėžia, kad lengvesni regėjimo sutrikdymai, kuriuos gali išduoti akių skausmas, yra akies uždegimas, svetimkūnio patekimas ar padidėjęs akispūdis. Tačiau, jei akių skausmas nepraeina per keletą dienų, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba gydytoju oftalmologu.
Dažniausios akių ligos ir jų ypatumai
Tarp vyresnio amžiaus žmonių dažniausiai diagnozuojamos katarakta, glaukoma ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
Katarakta: matymas „pro rūką“
Kataraktai būdingas palaipsniui blogėjantis regėjimas, kai žmogus mato neryškiai, tarsi pro rūką. Nors skausmo ar akies paraudimo paprastai nebūna, vienintelis veiksmingas gydymas yra chirurginė operacija su dirbtinio lęšiuko implantacija, atliekama ambulatoriškai ir užtrunkanti apie 15–20 minučių. Lęšiukų tipas pasirenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius ir gydytojo rekomendacijas.
Glaukoma: „tylusis regos vagis“
Glaukoma dažnai vadinama „tyliuoju regos vagimi“, nes ankstyvosiose stadijose ji neturi jokių pastebimų simptomų. Ši liga išsivysto dėl padidėjusio akispūdžio, kuris palaipsniui pažeidžia regos nervą, sukeldamas negrįžtamą regos praradimą. Kadangi padidėjusio akispūdžio žmogus dažnai nejaučia, liga gali būti užleidžiama. Gydytojas S. Galgauskas pabrėžia: visiems vyresniems nei 40 metų būtina bent kartą per metus pasimatuoti akispūdį (norma: 10–21 mmHg).
Glaukomos diagnozei patvirtinti reikalingi išsamūs tyrimai: akių kompiuterinė perimetrija, pachimetrija, gonioskopija ir optinė koherentinė tomografija. Liga gydoma visą gyvenimą lašais, lazerio procedūromis ar chirurginėmis operacijomis, siekiant sumažinti akispūdį ir išsaugoti esamą regėjimą, sustabdant ligos progresavimą.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atveju pasireiškia gyslainės neovaskuliarizacija ir geltonosios dėmės paburkimas bei kraujosrūvos tinklainėje. Geltonoji dėmė, esanti tinklainėje, yra atsakinga už aštrų, centrinį regėjimą. Pacientai dažniausiai pastebi centrinio regėjimo pablogėjimą, matomą dėmę prieš akį ir linijų iškraipymus. Diagnozei reikalingas tinklainės tyrimas – optinė koherentinė tomografija. Ligai pristabdyti atliekamos injekcijos į stiklakūnį su specialiais preparatais.
Akių ligos jaunimui ir vaikams: nuo refrakcijos ydų iki uždegimų
Vaikams labiausiai aktualios refrakcijos ydos – trumparegystė ir toliaregystė. Jauniems, daug dirbantiems prie kompiuterio žmonėms dažniausiai pasitaiko sausų akių sindromas ir uždegiminės akies junginės ligos, vadinamos konjunktyvitais (virusiniais, bakteriniais, chlamidijų sukeltais, alerginiais ar reakciniais).
Trumparegystės pandemija: kodėl ji progresuoja ir kaip ją stabdyti?
Faktas, kad trumparegių sparčiai daugėja, yra neginčijamas. Gydytojas S. Galgauskas pabrėžia, kad prie to ypač prisidėjo pandeminis laikotarpis, kai daugiau laiko praleidžiama prie ekranų. Trumparegystė – tai refrakcijos yda, kai šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, dėl ko prastas matymas į tolį. PSO duomenimis, 2030 metais pasaulyje prognozuojama apie 4 milijardus trumparegių. Nors vieningos nuomonės dėl trumparegystės atsiradimo priežasčių nėra, įrodyta, kad ilgėjant akies ašiai, didėja ir trumparegystė.
Ypatingai progresuojančios trumparegystės atveju, vaikams pritaikomi modernūs defokuso akinių lęšiai ar specialūs kontaktiniai lęšiai, stabdantys akies ašies ilgėjimą. Įrodyta, kad buvimas lauke kasdien bent po 2 valandas sumažina trumparegystės progresavimą 2–3 kartus. Pagrindine trumparegystės priežastimi laikomas intensyvus ir ilgalaikis darbas iš arti: prie kompiuterio, su telefonu ar planšete. PSO rekomenduoja vaikams iki 3 metų apskritai neduoti žaisti su ekranais, o 5–7 metų vaikams nustatyti iki 2 valandų dienos limitą. Moksleiviams rekomenduojama „20-20-20“ taisyklė: kas 20 minučių pailsinti akis 20 sekundžių, žiūrint į 20 metrų atstumą.
Toliaregystė ir žvairumas: ką svarbu žinoti apie vaikų regą?
Visi kūdikiai gimsta toliaregiai (apie +3,0 dioptrijos), tačiau iki 7 metų akys paprastai tampa emetropiškos (be dioptrijų). Vis dėlto, pasitaiko ir didesnių toliaregystės atvejų, kuriuos būtina koreguoti, kad neišsivystytų žvairumas ar ambliopija („tinginė“ akis). Nors iki 3 mėnesių amžiaus kūdikių akių judesiai gali būti nekoordinuoti, pastebėjus akių nukrypimą ar žvairavimą vyresniems vaikams, privaloma pasikonsultuoti su akių gydytoju.
Kaip išsaugoti gerą regą visam gyvenimui?
Geros regos išsaugojimo pagrindas – tinkamas regos darbo ir poilsio režimas, taip pat reguliarūs profilaktiniai regos ir akių patikrinimai. Atsakingas požiūris į akių sveikatą padeda išvengti rimtų ligų ir mėgautis aiškiu matymu ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.