Širdies ir kraujagyslių ligos tradiciškai buvo vertinamos kaip vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema. Tačiau pastaraisiais metais gydytojai nerimauja, nes šios ligos vis dažniau diagnozuojamos gerokai jaunesniems pacientams. Tokia tendencija kelia daug klausimų, o viena pagrindinių priežasčių – nutukimas – tampa svarbiu veiksniu, skatinančiu širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimą ir paūmėjimą.
Kardiologė Jurgita Plisienė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, atkreipia dėmesį, kad jaunėjanti širdies ligų tendencija yra rimta problema. „Jauni žmonės vis dažniau patenka į ligoninę po infarkto, gaivinimo“, – sako specialistė, pabrėždama, kad širdies ligos nebėra tik vyresniųjų amžiaus grupės problema. Staigi mirtis dėl širdies sutrikimų tampa realybe net jaunam amžiui, o tai kelia didelį iššūkį sveikatos apsaugos sistemoje.
Širdies ligų jaunėjimą lemia daugelis rizikos veiksnių
Širdies ir kraujagyslių ligų jaunėjimą lemia ne vienas veiksnys – savo reikšmę turi gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, stresas ir kiti klasikinių rizikos veiksnių kompleksas. Vienas esminių rizikos veiksnių yra nutukimas, kuris dėl savo metabolinių pasekmių tampa pagrindine starto linija daugeliui rimtų sveikatos sutrikimų. Nutukimas skatina medžiagų apykaitos sutrikimus, didina kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją ir gliukozės sutrikimus, kas kenkia širdies veiklai ir kraujagyslių būklei.
Prevencija nuo jauno amžiaus – svarbiausia
Gydytoja J. Plisienė išskiria, kad prevencija turi prasidėti kuo anksčiau, gerokai prieš ligos požymių atsiradimą. Dažnas jaunimas klaidingai mano, kad rimtos sveikatos problemos jų nepalies, todėl neretai ignoruoja rizikos veiksnius. Specialistė ragina reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, stebėti kūno masės indeksą bei gyventi aktyviai. Tik žinodami savo sveikatos rodiklius žmonės gali imtis realių žingsnių ligoms užkirsti kelią arba jas anksti aptikti.
Nutukimo poveikis – ne vien estetinė problema
Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad nutukimas yra tik išvaizdos klausimas.
Tačiau ši būklė turi kur kas sunkesnių padarinių. Ypač pavojingas yra pilvinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink vidaus organus. Tokie riebalai yra metaboliniu požiūriu aktyvūs, skatinantys uždegiminius procesus, bloginantys cholesterolio apykaitą ir didinantys insulino atsparumą. Tai sukuria sąlygas aterosklerozei vystytis ir komplikuoja širdies darbą. Dėl to net ir jauni žmonės gali susidurti su širdies infarktais ir insultais, kurie anksčiau buvo būdingi tik vyresniems pacientams.
Kūno masės indeksas (KMI) yra vienas iš paprastų būdų įvertinti sveikatos riziką. KMI mažesnis nei 25 – laikomas normaliu, nuo 25 iki 29,9 rodo antsvorį, o 30 ir daugiau reikš nutukimą. Pastarasis žymiai didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Savo KMI galima lengvai patikrinti savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis tinklalapiais su skaičiuoklėmis.
Gyvenimo būdo keitimas – kompleksinis sprendimas
Įvertinus riziką, būtina pradėti keisti gyvenimo būdą. Tačiau kardiologė pabrėžia, kad greitų rezultatų tikėtis nereikėtų. Trumpalaikės dietos dažnai sukelia atvirkštinį efektą – organizmas prisitaiko mažindamas energijos poreikį ir didindamas apetitą, todėl svoris gali vėl augti. Vietoje to rekomenduojama kūne palaikyti nuolatinę pusiausvyrą, sekti sveikos mitybos principus ir nuosekliai judėti.
Labiausiai rekomenduojama Viduržemio jūros regiono mityba, kurioje gausu šviežių daržovių, sveikų baltymų, mažiau pridėtinio cukraus ir nesveikų riebalų. Fizinis aktyvumas taip pat yra būtinas: rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę. Tačiau tai nebūtinai turi būti intensyvūs užsiėmimai – pakanka ir reguliarių pasivaikščiojimų ar kitų malonių judesių, kurie palaiko širdies sveikatą.
Medikamentinio gydymo galimybės
Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai yra pirmoji linija širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje, tačiau ne visada pakankama. Kai svorio mažėjimas stabteli arba būklė klostosi sudėtingai, Gydytoja J. Plisienė pažymi, kad galima skirti medikamentinį gydymą, pavyzdžiui, GLP-1 receptorių agonistus, tokius kaip semagliutidas. Europos kardiologų draugijos rekomendacijose šis vaistas yra pripažintas kaip svarbi gydymo dalis pacientams, turintiems padidėjusią riziką.
SELECT klinikinis tyrimas įrodė, kad šis gydymas gali reikšmingai sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų pacientams nuo 45 metų, turintiems antsvorį arba nutukimą, net jei jie neserga cukriniu diabetu. Medikamentinis gydymas nėra lengvas kelias – jis papildo sveiko gyvenimo būdo priemones, bet neatleidžia nuo atsakomybės saugoti sveikatą.
Širdies ir kraujagyslių ligų jaunėjimo tendencija yra rimtas iššūkis visuomenei, tačiau atsakingas požiūris į savo sveikatą, reguliarūs sveikatos rodiklių matavimai ir gyvensenos korekcijos gali žymiai sumažinti riziką. Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia ne tik gerinti gyvenimo kokybę, bet ir mažinti sunkių ligų riziką bei jų pasekmes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.