Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – tai tylus, bet mirtinas žudikas, kasmet nusinešantis milijonų žmonių gyvybes visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis. Statistikos departamento duomenimis, 2013–2023 m. mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų mūsų šalyje nuolat užėmė pirmąją vietą, siekdamas 52,1–56,6 proc. Nerimą kelia ir tai, kad šios ligos kėsinasi į vis jaunesnius asmenis. Vilniaus klinikos šeimos gydytoja Gabrielė Dainiūtė pabrėžia, jog norint efektyviai kovoti su ŠKL, būtina suprasti jų prigimtį, rizikos veiksnius ir prevencijos galimybes.
Širdies ir kraujagyslių ligų įvairovė
Nors kraujotakos sistemą pažeidžiančios ligos pasireiškia skirtingai, dažniausiai išskiriamos kelios pagrindinės formos. Koronarinė širdies liga atsiranda dėl arterijų susiaurėjimo, sumažinus kraujo tiekimą širdies raumeniui. Cerebrovaskulinė liga apima smegenų kraujagysles veikiančias būkles, tokias kaip insultas, kylantis dėl kraujo krešulių ar kraujagyslių plyšimo. Širdies nepakankamumas pasireiškia, kai širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo. Aritmijos – tai įvairūs širdies ritmo sutrikimai, o periferinių arterijų liga pažeidžia galūnių arterijas. Gydytoja Dainiūtė įspėja, kad „Visos šios ligos gali sukelti pačias pavojingiausias būkles, pavyzdžiui, miokardo infarktą ar insultą, galinčias baigtis mirtimi arba negalia. Todėl siekiant užkirsti kelią šiems grėsmingiems padariniams, būtina stebėti ir tinkamai valdyti visus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.“
Kodėl susergame: rizikos veiksniai
ŠKL išsivystymas yra sudėtingas ir laipsniškas procesas, kuriam įtakos turi įvairūs kardiovaskulinės rizikos veiksniai. Jie skirstomi į nemodifikuojamus (amžius, lytis, paveldimumas) ir modifikuojamus, kuriuos galime kontroliuoti. Rizika susirgti didėja su amžiumi, o ankstyvame amžiuje dažniau serga vyrai. Modifikuojami rizikos veiksniai apima rūkymą, arterinę hipertenziją, padidėjusią cholesterolio koncentraciją, cukrinį diabetą, pilvinį nutukimą, psichosocialinius veiksnius, nepakankamą vaisių ir daržovių kiekį mityboje bei reguliaraus fizinio aktyvumo stoką.
„Nustatyta, jog kuo daugiau šių rizikos veiksnių egzistuoja vienu metu, tuo didesnė pažaida kraujagyslėms yra daroma ir tuo labiau auga rizika greičiau ir sunkiau susirgti ŠKL, be to, ženkliai išauga mirties tikimybė“, – akcentuoja šeimos gydytoja.
Ankstyva diagnostika – gyvybės klausimas
Vienas iš didžiausių iššūkių kovojant su ŠKL yra tai, kad pradiniame etape jos dažnai nepasireiškia jokiais simptomais arba pasireiškia labai nežymiai, tokiais kaip nuovargis ar oro trūkumas. Tai reiškia, kad liga gali nepastebimai progresuoti, kol pasieks pavojingą stadiją. Šeimos gydytoja G. Dainiūtė pabrėžia: „Dažnai pirmieji rimtesni simptomai pasireiškia tik tada, kai dėl ligos jau žymiai sutrinka normali širdies ar kitų organų funkcija.“ Vėlyva diagnostika gali lemti širdies nepakankamumą, miokardo infarktą ar insultą. Todėl itin svarbūs reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač rizikos grupėje esantiems asmenims.
Nacionalinė prevencijos programa: galimybė išgelbėti gyvybę
Lietuvoje veikianti nemokama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa yra puiki galimybė sumažinti sergamumą ir mirtingumą. Joje gali dalyvauti 40–60 m. amžiaus asmenys, kuriems dar nėra diagnozuota koronarinė ar kitos širdies, smegenų kraujotakos, inkstų ligos. Programa apima kraujo tyrimus (gliukozės, kreatinino, lipidogramos), elektrokardiogramą, alkoholio ir tabako vartojimo įpročių vertinimą, kraujospūdžio, pulso, ūgio, svorio ir liemens apimties matavimus. Šie rodikliai padeda nustatyti rizikos grupę. Nustačius didelę ar labai didelę riziką, sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas, o pacientai nukreipiami išsamiam kardiologo ištyrimui, užtikrinant savalaikę medicininę pagalbą ir gydymą.
Gyvenimo būdo pokyčiai – jūsų širdies apsauga
Sveika gyvensena yra pagrindinis svertas kovojant su ŠKL. Rekomenduojama mažinti sočiųjų ir transriebalų kiekį, valgyti daug vaisių ir daržovių, rinktis pilno grūdo produktus bei riboti druskos suvartojimą. Ne mažiau svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas. „Taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, kuris, ne paslaptis, yra naudingas ne tik širdies sveikatai, bet ir bendrai savijautai“, – sako gydytoja. Kasdien rekomenduojama skirti 30–60 min. vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, pavyzdžiui, spartesniam vaikščiojimui ar plaukimui, taip pat du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus. Lėtinis stresas taip pat kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl būtina mokytis jį valdyti, praktikuojant atsipalaidavimo technikas, užsiimant hobiais ar palaikant socialinius ryšius. Nepamirškite reguliarių sveikatos patikrinimų, nuolat stebėkite kraujospūdį, cholesterolio lygį bei kūno masės indeksą, o lėtines ligas gydykite laiku. Rūpinkitės savo širdimi – tai raktas į ilgą ir kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.