Knarkimas dažnai laikomas tik nepatogiu nakties fenomenu, leidžiančiu apie save žinoti miego partneriui. Tačiau iš tiesų tai gali būti ženklas rimto miego sutrikimo – obstrukcinės miego apnėjos (OMA). Dėl pakartotinių kvėpavimo pauzių miego metu kenčia pats organizmas: sumažėja deguonies įsotinimas, sutrinka miego struktūra, blogėja dienos funkcijos ir padidėja rimtų sveikatos problemų rizika.
Kas yra obstrukcinė miego apnėja ir kaip ji pasireiškia?
Nuolatiniu knarkimu skundžiasi daugiau nei 20 proc. moterų ir daugiau nei 40 proc. vyrų. Dažnai knarkimas yra pirmasis OMA simptomas, todėl pacientams, kreipiantis dėl knarkimo, rekomenduojamas išsamus tyrimas miego laboratorijoje. Apie ligą savo žodžiais paaiškina otorinolaringologas doc. dr. Tomas Balsevičius:
„Sergant obstrukcine miego apnėja pacientus kamuoja kvėpavimo pauzės miego metu. Taip sumažėja kraujo įsotinimas deguonimi. Organizmas, norėdamas apsaugoti ligonį nuo deguonies trūkumo, jį „žadina“. Todėl obstrukcine miego apnėja sergančiuosius vargina dažni prabudimai arba mikroprabudimai.
Nors mikroprabudimų pats sergantysis neatsimena, nes jie tetrunka tik 3-15 sekundžių, dėl jų sutrinka normali miego struktūra. Sergantieji pabunda pavargę, nepailsėję, mažėja jų darbingumas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, jų miegas pasidaro neramus, vargina prakaitavimas“, − galimus miego sutrikimus vardija otorinolaringologas.
Rizikos ir sveikatos pasekmės
Obstrukcinė miego apnėja neapsiriboja tik prasta savijauta. Ji kelia grėsmę širdies ir kraujagyslių sistemai, darbiniam pajėgumui ir gyvybei. Tyrimai rodo, kad sergantieji dėl nuolatinio nuovargio susiduria su gerokai padidėjusia rizika patekti į eismo įvykį: net 7 kartus didesnė tikimybė, palyginti su sveikais žmonėmis. Statistikos duomenys taip pat rodo, jog iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių buvo susiję su žmonėmis, sergančiais OMA.
Doc. dr. Balsevičius akcentuoja ir ilgalaikes pasekmes:
„Dėl nuolatinio deguonies trūkumo pacientams suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl net apie 50 proc.
sergančiųjų obstrukcine miego apnėja serga ir arterine hipertenzija. Be to šiems ligoniams ženkliai didėja rizika susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pastebėta, kad 23 proc. sergančiųjų miego apnėja per 10 metų patiria miokardo infarktą, o 14 proc. – smegenų insultą“, − knarkimo ir jį palydinčios miego apnėjos rizikas sveikatai apžvelgė specialistas.
Diagnozė ir gydymo galimybės
Diagnozė paprastai nustatoma polisomnografiniu tyrimu miego laboratorijoje, kur fiksuojamas kvėpavimo pauzių skaičius ir deguonies įsotinimas. Pagal pauzių dažnumą vertinama ligos stadija ir parenkamas gydymo planas. Priežasčių gali būti kelios: kvėpavimo takų susiaurėjimas, padidėjusios gomurio tonzilės, didesnis minkštasis gomurys, liežuvio padėties ypatumai ar antsvoris. Kaip pastebi gydytojas:
„Miego apnėją sukelti gali keletas priežasčių: kvėpavimo takų susiaurėjimas, gomurio tonzilių padidėjimas, didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, aukšta liežuvio padėtis ar liežuvio tonzilės išvešėjimas. Taip pat tikimybę sirgti didina ir viršsvoris. Priaugus 10 kg rizika susirgti padidėja 2 kartus“, − ligos priežastis apžvelgė doc. dr. T. Balsevičius.
Gydymas priklauso nuo sunkumo: nuo gyvenimo būdo korekcijos ir svorio mažinimo, pozicinės terapijos bei oro tiekimo per nosį ir burną (CPAP) iki chirurginių intervencijų. Chirurgija dažnai taikoma, kai yra aiškios anatominės priežastys. Apie chirurginį gydymą specialistas pateikia išsamią apžvalgą:
„Gydant tik knarkimą, atliekamos punkcijos elektrodu minkštajame gomuryje bei liežuvio šaknyje, šias vietas veikiant radiodažnumine termoenergija. Taip pasiekiamas šių vietų randėjimas, sumažinamas audinių tūris ir išgaunamas jų standumas. Po operacijos tik keletą dienų žmogus junta nedidelio intensyvumo skausmus, o jau kitą dieną yra darbingas.
Sergant obstrukcine miego apnėja atliekamos kiek didesnės apimties operacijos. Šių operacijų metu atliekama minkštojo gomurio plastika, pašalinant dalį liežuvėlio bei perteklinius minkštojo gomurio audinius ir taip suteikiant daugiau erdvės orui cirkuliuoti.
Esant padidėjusioms gomurinėms tonzilėms kartu atliekama ir tonzilektomijos (tonzilių pašalinimo) operacija. Pooperacinis laikotarpis šiuo atveju trunka 10-14 parų, kurį palydi savaitės trukmės, vidutinio intensyvumo skausmas“, − chirurginį gydymą apžvelgia specialistas.
Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti, galima sumažinti nelaimingų atsitikimų, širdies ir smegenų ligų riziką bei gerokai pagerinti gyvenimo kokybę. Jeigu knarkimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba kyla įtarimas dėl miego apnėjos, verta kreiptis į specialistą ir atlikti reikiamus tyrimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.