Medicinos istorijoje gausu neįtikėtinų atvejų, kurie meta iššūkį nusistovėjusioms nuomonėms apie žmogaus kūno galimybes. Vienas tokių – škoto Anguso Barbierio istorija, kuris praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje medikų priežiūroje badavo stulbinančias 382 dienas ir pasiekė ne tik pasaulio rekordą, bet ir atsikratė daugiau nei 100 kilogramų antsvorio.
Neįtikėtinas Anguso ryžtas: kelias link rekordinio svorio metimo
Anguso kelionė prasidėjo 1965 metais, kai jis kreipėsi į Dundee karališkąją ligoninę Škotijoje, ieškodamas pagalbos dėl ekstremalaus nutukimo. Tuo metu Angusas svėrė sunkiai įsivaizduojamus 206 kilogramus. Gydytojai, suprasdami situacijos rimtumą, jam paskyrė trumpą ir griežtą dietos programą, kuri turėjo padėti kontroliuoti svorį.
Tačiau Angusas turėjo daug ambicingesnių tikslų. Jis buvo tvirtai pasiryžęs pasiekti savo „idealų svorį“ – 81 kilogramą. Šis ryžtas viršijo medikų lūkesčius, ir Angusas, nusprendęs laikytis daug ilgesnio pasninko, savo eksperimentą pavertė unikalios medicininės studijos objektu. Išsamiausia informacija apie jo gydymąsi badu buvo paskelbta 1973 metais prestižiniame žurnale „Postgraduate Medical Journal“, kurioje jo gydytojai detaliai aprašė šio vyro patirtį ir pasiektus rezultatus.
Medikų priežiūra: saugumas svarbiausia
Anguso badavimas nebuvo savarankiškas ir rizikingas sprendimas. Visą 382 dienų laikotarpį jį nuolat stebėjo medikai, atidžiai sekdami jo gyvybinius rodiklius ir užtikrindami, kad jo organizmas gautų būtinų maistinių medžiagų, jog būtų išvengta rimtų komplikacijų. Tai buvo esminis faktorius, leidęs pasninkui trukti taip ilgai ir būti sąlyginai saugiam.
Pasninko režimas: daugiau nei tik badavimas
Nors Angusas ir atsisakė kieto maisto, jo „meniu“ nebuvo tuščias. Jis vartojo specialų gėrimų ir maisto papildų mišinį, kuris aprūpino jį vitaminais, mineralais ir elektrolitais. Šiame režime būdavo vartojami kalis, natris, vitaminai C ir D, taip pat periodiškai – alaus mielės, kurios suteikė B grupės vitaminų.
Gydytojai reguliariai tikrino jo kraujo ir šlapimo tyrimus, stebėjo gliukozės kiekį, ir, pastebėję bet kokius nukrypimus, koreguodavo papildų dozavimą. Buvo numatytas netgi nedidelis kavos, arbatos ir vandens vartojimas.
Per visą šį laikotarpį Angusas gyveno namie, reguliariai lankydamasis ligoninėje patikrinimams. Jis pajuto alkį tik per pirmąsias savaites, o vėliau, organizmui prisitaikius, alkio jausmas sumažėjo. Ši adaptacija rodo kūno gebėjimą mobilizuoti sukauptas riebalų atsargas energijai gauti.
Istorinis rezultatas ir palikimas
Po 382 dienų, 1966 metų liepos 11 dieną, Angusas pasiekė savo tikslą – jo svoris nukrito iki 81 kilogramo. Tai buvo ne tik asmeninė pergalė, bet ir įspūdingas medicininis precedentas. Jis numetė iš viso 125 kilogramus, peržengdamas 100 kg ribą. Po pasninko Angusas dar kelerius metus išlaikė savo pasiektą svorį, nors vėliau šiek tiek priaugo, tačiau niekada nebegrįžo prie pradinio nutukimo lygio.
Anguso Barbierio istorija yra ryškus pavyzdys, kaip stiprus ryžtas, derinamas su griežta medicinine priežiūra, gali lemti nepaprastus rezultatus. Jo atvejis tapo svarbiu indėliu į nutukimo gydymo tyrimus, parodant ilgalaikio mediciniškai prižiūrimo badavimo potencialą, nors šiandien tokie ekstremalūs metodai taikomi itin retai ir tik griežtai atrinktiems pacientams dėl didelės rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.