Europos jaunimo vienišumo problema tampa vis aktualesnė, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai atskleidžia stulbinančius šio reiškinio mastus. Tyrimo duomenimis, jauni žmonės, ypač 16–24 metų amžiaus grupėje, vis rečiau palaiko kasdieninius socialinius ryšius su draugais – ši tendencija pastaraisiais metais auga visoje Europoje ir kelia susirūpinimą dėl ilgalaikių psichologinių bei socialinių pasekmių.
Vienišumo statistika ir socialinių ryšių nykimas
EBPO skelbiamame tyrime pažymima, kad 2015 m. kasdien su draugais bendravusių jaunų europiečių dalis siekė 44 procentus, tačiau 2022 m. ši dalis sumažėjo iki 36 procentų. Tai rodo reikšmingą socialinės sąveikos mažėjimą per gana trumpą laikotarpį. Prieš tai, nuo 2006 iki 2015 m., tokių jaunuolių dalis taip pat sumažėjo 9 procentiniais punktais, todėl bendras šios problemos augimas yra nuoseklus ir reikšmingas.
Be to, tyrimo duomenys atskleidžia, kad nuo 2015 iki 2022 metų padidėjo žmonių, kurie nurodo, jog nė karto nesusitinka su draugais, dalis – nuo 5,9 proc. iki 11,4 procento. Tai rodo, jog ne tik socialinių kontaktų dažnis mažėja, bet ir vis daugiau jaunų žmonių patiria visišką socialinę izoliaciją.
COVID-19 pandemijos poveikis ir socialinių ryšių kokybė
Nors šie skaičiai atspindi neigiamą socialinių ryšių raidą, EBPO atkreipia dėmesį, kad COVID-19 pandemija, kuri 2018–2022 m. apėmė didžiąją dalį statistinio laikotarpio, prisidėjo prie sumažėjusio tiesioginio bendravimo. Atsargumo priemonės ir karantino apribojimai pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, todėl daug jaunų žmonių daugiau bendrauja virtualiai per socialinius tinklus ir kitus skaitmeninius kanalus. Nors tokie ryšiai leidžia palaikyti kontaktą, jie ne visada atstoja reikšmingą emocinį palaikymą ir tikrą bendravimą, kuris stiprina socialinius įgūdžius ir gerina psichiką.
Socialinė atskirtis ir jos pasekmės sveikatai
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinė atskirtis, nors ir daugiausia didėjo vyresnio amžiaus žmonių grupėse, vis dėlto yra ryški problema visose amžiaus grupėse.
Jaunimas ypač jautriai reaguoja į socialinių santykių skurdėjimą, o šių ryšių trūkumas gali lemti padidėjusią vienišumo bei izoliacijos jausmų riziką. Šie veiksniai glaudžiai siejasi su psichologinės sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas ir stresas. Ilgalaikis socialinis atsiskyrimas turi neigiamų pasekmių ne tik emocinei būsenai, bet ir bendram fiziniam sveikatingumui.
Kokios priemonės gali padėti mažinti jaunimo vienišumą?
Norint spręsti jaunimo vienišumo problemą, būtina kompleksinė strategija, apimanti ne tik psichologinę pagalbą, bet ir viešojo gyvenimo skatinimą, bendruomeninių ryšių stiprinimą ir jaunimo užimtumo didinimą. Svarbu skatinti neformalius susibūrimus, kuriuose jaunimas galėtų ugdyti bendravimo įgūdžius, dalintis patirtimi ir kurti tikrus tarpusavio ryšius. Taip pat reikalinga didesnė švietimo sistema orientacija į psichologinę gerovę bei informavimo kampanijos apie vienišumo pasekmes ir pagalbos galimybes.
Socialinių tinklų ir skaitmeninių technologijų panaudojimas turėtų būti derinamas su realiais socialiniais kontaktais, siekiant išvengti izoliacijos ir užtikrinti sveiką emocinį jaunimo vystymąsi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.