Nors daugelis žino, kad saulės spinduliai ir soliariumai gali būti pavojingi odai, mažiau dėmesio skiriama kitam, kasdieniškam grožio ritualui – manikiūrui su UV lempomis. Ar šios lempos išties kelia grėsmę? Apie ultravioletinių (UV) spindulių poveikį odai ir galimas rizikas detaliau papasakojo gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Kas yra ultravioletiniai spinduliai ir kaip jie veikia odą?
Gydytoja Inga Kisielienė paaiškino, kad ultravioletiniai spinduliai yra natūrali saulės skleidžiamos spinduliuotės dalis, o žmogaus organizme jie pirmiausiai veikia odą. Be natūralių šaltinių, egzistuoja ir dirbtinės UV lempos. Bene geriausiai žinomi soliariumai, spinduliuojantys tam tikrą UV spindulių spektrą.
UV spinduliai skirstomi į dvi pagrindines rūšis, skirtingai veikiančias odą:
„Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai yra šiek tiek trumpesni ir veikia epidermį, odos paviršių. Jie nusileidžia ant viršutinio odos sluoksnio ir jų poveikis stebimas, kai pabuvus saulėje mūsų oda parausta arba paruduoja“, – paaiškino I. Kisielienė.
Ultravioletiniai A (UVA) spinduliai yra ilgesni ir prasiskverbia giliau į odą, paveikdami gilesnių odos sluoksnių ląsteles. Pasak gydytojos, nuo UVA spindulių oda neruduoja. „Manoma, kad šitų spindulių poveikis yra stipresnis, kalbant apie tam tikrus ikinavikinius arba vėžinius pakitimus. Dėl to UVA spindulių rekomenduojama saugotis labiau nei UVB spindulių“, – pasakojo gydytoja Kisielienė.
Manikiūro lempos – naujas mokslininkų dėmesio objektas
Pastaruoju metu mokslininkų bendruomenę sudomino manikiūro salonuose naudojamų UV lempų poveikis. Kalifornijos mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kaip šios lempos gali paveikti žmogaus odą. Manikiūro lempos skleidžia dalį UVA spindulių spektro, todėl kyla klausimų dėl dažno jų naudojimo saugumo.
„Mokslininkai tam tikru dažniu apšvietė ląsteles būtent tų spindulių spektru ir nustatė, kad atsirado pakitimai panašūs į tuos, kurie matomi sergant odos vėžiu“, – atskleidė I. Kisielienė. Nors tai yra laboratorijoje atliktas tyrimas, o ne su gyvo žmogaus audiniais, rezultatai yra signalas, kad manikiūro lempos galėtų turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Gydytoja Kisielienė pabrėžė, kad žmogaus oda turi savisaugos mechanizmą, todėl tiesiogiai švitinant ląsteles nustatytas poveikis žmogaus organizmui galbūt būtų mažesnis. „Tačiau, kol nėra atlikta tyrimų, negalime teigti nei vienaip, nei kitaip. Galime įtarti, kelti hipotezes, pamąstymus, apie tai kalbėti su žmonėmis ir priversti juos susimąstyti“, – aiškino ji.
Soliariumai: įrodyta grėsmė odos sveikatai
Kalbant apie soliariumus, medikams nekyla abejonių dėl jų keliamos žalos sveikatai. „Dermatologų bendruomenėje grožio tikslais naudojami soliariumai yra vertinami neigiamai. Dermatologai griežtai nerekomenduoja eiti į soliariumus tam, kad oda parustų ir taptų gražesnė“, – teigė I. Kisielienė.
Soliariumuose naudojamas praktiškai visas UVA spindulių spektras ir dalis UVB spindulių. Yra įrodyta, kad didelis ir ilgalaikis UV spindulių kiekis odai, ypač iš soliariumų, sukelia ikivėžinius ir vėžinius odos pakitimus. Todėl šiomis paslaugomis reikia mėgautis itin atsakingai. Gydytoja Kisielienė taip pat pabrėžė, kad fototerapija – gydymas UV spinduliais – turėtų būti atliekama tik pagal gydytojo paskyrimą, o ne žmogui įsigeidus. Vis dėlto, UV spinduliai naudojami ir tam tikroms odos ligoms (žvynelinei, dermatitams, egzemai) gydyti, vitamino D gamybai ir nuotaikai pagerinti.
Kiek UV spindulių procedūrų yra saugu?
Dažnas grožio salonų lankymas, pavyzdžiui, manikiūro kas 2–3 savaites, kelia klausimą dėl vėžio rizikos. Nors moksliniais tyrimais nėra nustatyta absoliučiai saugi UV spindulių dozė per gyvenimą, gydytoja Kisielienė pateikė apytikslius skaičius, kuriais vadovaujasi dermatologai.
„Dermatologai naudodami tas lempas skaičiuoja, kiek akumuliacinė UV spindulių dozė paveikė žmogaus organizmą ir pacientus stebi. Todėl moksliniais tyrimais nėra nustatyta, kiek UV spindulių per gyvenimą yra saugu“, – pasakojo gydytoja. Tačiau, anot jos, paskaičiuota, kad iki 200 UVA spindulių procedūrų per gyvenimą yra visiškai saugus reikalas. UVB spinduliams riba dar didesnė – iki 500 procedūrų.
„Vėliau reikia vertinti rizikas, tokį pacientą būtina stebėti, jis turi reguliariai tikrintis apgamus. Taigi atsiranda papildomi saugikliai“, – apibendrino I. Kisielienė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vėžiniai odos pakitimai dažnesni tose vietose, kurios dažniau patiria tiesioginį saulės spindulių poveikį: veido, dekoltė, ausų, pečių srityse. Čia tinka gerai žinomas posakis: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.