Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju“ — tai paaiškinama nespecifiškais simptomais, kurie gali būti painiojami su daugybe kitų, mažiau pavojingų sveikatos sutrikimų. Naujas didelio masto tyrimas, publikuotas žurnale „BMJ Oncology“, rodo nerimą keliančią tendenciją: daugiau nei 40 proc. moterų diagnozė buvo patvirtinta per 28 dienas nuo skubaus hospitalizavimo, o tokiais atvejais ligos stadija dažnai būna pažengusi.
Tyrimo duomenys ir ką jie reiškia
Tyrėjai analizavo nacionalinius registro duomenis apie 28 204 suaugusias moteris, kurioms kiaušidžių vėžys buvo diagnozuotas tarp 2017 ir 2021 metų. Susiejus šiuos duomenis su ligoninių hospitalizacijų įrašais paaiškėjo, kad 11 377 moterims — kiek daugiau nei 40 proc. — diagnozė buvo nustatyta skubiai paguldžius į ligoninę. Tokiu būdu nustatomas vėžys dažniau būna pažengusioje stadijoje: iš tų, kurių stadija buvo žinoma, tik 14 proc. turėjo ankstyvos stadijos (1 arba 2) ligą, kai tuo tarpu pacientėms, diagnozuotoms ne skubios pagalbos keliu, ankstyvų atvejų buvo daugiau nei 39 proc.
Gyvenimo trukmė ir ankstyvos diagnostikos svarba
Išgyvenamumas labai priklauso nuo ligos stadijos nustatymo metu. Pagal „Cancer Research UK” duomenis, jei kiaušidžių vėžys aptinkamas I stadijoje, apie 95 proc. moterų gyvena penkerius metus ar ilgiau; IV stadijos atveju penkerių metų išgyvenamumas sumažėja iki maždaug 15 proc. Tai akivaizdžiai parodo, kodėl ankstyva diagnostika ir greitas ištyrimas yra gyvybiškai svarbūs.
Kodėl vėžys pastebimas vėlai?
Viena pagrindinių priežasčių — simptomai nėra specifiniai. Pilvo pūtimas, maudimas pilve ar dubens srityje, greitas sotumo jausmas, dažnesnis noras šlapintis ar nuovargis gali būti siejami su virškinimo problemomis, šlapimo takų ligomis arba stressu. Dėl to daugeliui moterų šie požymiai atrodo nereikšmingi ir neatkreipia pakankamai dėmesio, o sveikatos priežiūros sistema kartais nepakankamai greitai ištyri nespecifinius nusiskundimus.
Pagrindiniai požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Dažniausi kiaušidžių vėžio požymiai: nuolatinis pilvo pūtimas arba padidėjęs pilvas; pilvo ar dubens skausmas; apetito stoka ir greitas sotumo jausmas net po mažo kiekio maisto; dažnesnis ar skubesnis poreikis šlapintis; virškinimo sutrikimai, rėmuo ar pykinimas; vidurių užkietėjimas arba viduriavimas; nepaaiškinamas nuovargis, nugaros skausmas, svorio kritimas ar neįprastas kraujavimas iš makšties. Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, bet jei jie yra nauji, dažni (pavyzdžiui, apie 12 ar daugiau kartų per mėnesį), nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra didesnės rizikos grupės?
Tyrimas parodė, kad po skubios hospitalizacijos diagnozė dažniau nustatoma labai silpnoms, vyresnio amžiaus moterims, taip pat tam tikroms jaunoms pacientėms bei gyventojams nepalankiose socialinėse sąlygose. Pavyzdžiui, tarp labai silpnų pacientų diagnozė po skubaus patekimo buvo nustatyta 69 proc. atvejų. Jaunoms moterims (18–29 m.) tokios diagnozės tikimybė buvo padidėjusi, o vyresnėms nei 80 metų — taip pat didesnė nei vidutinėje amžiaus grupėje.
Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas ir jis neįrodo priežastinio ryšio, tačiau rezultatai atkreipia dėmesį į plačią problemą. Moterys ir sveikatos priežiūros specialistai turi būti budrūs: ankstyvas ištyrimas gali reikšmingai pagerinti gydymo galimybes ir išgyvenamumą.
Jei pastebite nuolatinius ar progresuojančius simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba ginekologą — tai gali padėti laiku nustatyti tikrąją priežastį ir užtikrinti tinkamiausią priežiūrą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.