Žmogus jaučiasi gerai, kasdien vaikšto ir nesiskundžia jokiu skausmu. Todėl gavęs kvietimą pasitikrinti cholesterolį kartais numoja ranka. Tačiau šis rodiklis yra vienas iš tų, kurie gali keistis ilgai nesukeldami jokio pastebimo pojūčio.
Apie cholesterolį daug kalbama per šventes ir po gausesnių valgių, bet vertinant riziką reikia platesnio vaizdo. Svarbus ne tik vienas bendro cholesterolio skaičius, bet ir jo frakcijos, kraujospūdis, rūkymas, diabetas, šeiminė istorija ir amžius.
Kokią klaidą žmonės daro dažniausiai?
NHS pabrėžia, kad padidėjęs cholesterolis paprastai neturi simptomų ir nustatomas kraujo tyrimu. Klaida – manyti, kad jei nieko neskauda, tikrintis nereikia. Ypač svarbu įvertinti LDL cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką. Vien „geras“ ar „blogas“ produktas jos nenusako.
Ką galite padaryti patys?
Pasidomėkite savo paskutiniais lipidų tyrimo rezultatais ir aptarkite juos su gydytoju. Riziką padeda mažinti daugiau skaidulų ir nesočiųjų riebalų turinti mityba, fizinis aktyvumas bei nerūkymas; kai kuriems žmonėms reikia vaistų. Nenutraukite paskirto gydymo vien dėl pagerėjusių rodiklių.
Dar viena svarbi detalė
Normalus kūno svoris nereiškia, kad cholesterolis būtinai bus mažas. Šeiminiai veiksniai kartais lemia didelę LDL koncentraciją net fiziškai aktyviems žmonėms. Todėl nereikėtų lyginti sveikatos vien pagal išvaizdą. Tikslas – su gydytoju įvertinti individualią riziką ir, jei reikia, pasirinkti tikrai veiksmingas priemones, o ne pasikliauti vien maisto papildų reklama.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Lietuvoje 40–60 metų gyventojams taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa pagal nustatytas sąlygas. Dėl galimybės dalyvauti ir konkrečių tyrimų teiraukitės šeimos gydytojo.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.