Didesnis apgamų skaičius yra rizikos veiksnys, tačiau jokiu būdu ne diagnozė. Apgamai susidaro iš melanocitų – pigmentinių odos ląstelių, todėl kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad gali atsirasti piktybinių pokyčių“, – sako Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.
Kas lemia didesnį apgamų skaičių?
Didesnis apgamų skaičius dažnai susijęs su genetiniu polinkiu ir bendru odos jautrumu. Todėl jei jų daug turi tėvai, tikėtina, kad jų turės ir vaikai. Dr. V. Sidorovas taip pat pastebi, kad daugiau apgamų dažniau gali turėti šviesios odos žmonės, kurie lengviau nudega.
Kaip išvengti žalos ir saugotis saulėje?
„Ultravioletiniai spinduliai yra vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti tiek naujų apgamų atsiradimą, tiek jau esamų pokyčius. Tad žmonės, turintys daug apgamų ir jautresnę odą, turėtų būti ypač atsargūs saulėje“, – sako gydytojas.
Kitas svarbus aspektas – atipiniai, arba displastiniai, apgamai. Jų dažniau pasitaiko būtent tiems žmonėms, kurie jų turi daugiau.
„Turint daugiau apgamų, didėja tikimybė, kad dalis jų bus pakitusi. O būtent tokie apgamai laikomi vienu svarbiausių melanomos rizikos veiksnių, todėl juos būtina stebėti ypač atidžiai“, – pabrėžia V. Sidorovas.
Gydytojo teigimu, riba, nuo kurios apgamų skaičius laikomas dideliu, – kai jų ant kūno suskaičiuojama daugiau nei pusšimtis.
Kokie apgamo pokyčiai turėtų kelti nerimą ir kada kreiptis į gydytoją?
Žmonėms, neturintiems didesnių rizikos veiksnių, dažniausiai pakanka profilaktiškai pasitikrinti kartą per metus. Tačiau jei žmogus turi 50–100 apgamų, netipinių apgamų, šeimoje buvo melanomos atvejų ar oda labai šviesi, gali būti rekomenduota tikrintis dažniau – maždaug kas pusmetį.
Anot gydytojo V. Sidorovo, reguliari patikra gali reikšmingai padidinti tikimybę odos vėžį nustatyti ankstyvoje stadijoje – kai kuriais atvejais ji siekia apie 80 proc.
„Kai turi keliolika apgamų, pastebėti naujus darinius ar įvertinti, kurie iš jų keičiasi, kur kas lengviau. Tačiau kai apgamų yra šimtas, to padaryti savarankiškai praktiškai nebeįmanoma. Didžiausia problema ta, kad tokiu atveju odos vėžys dažnai nustatomas jau per vėlai“, – pastebi Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas.
Anot gydytojo, jei melanoma nustatoma labai anksti, daugiau nei 90 proc. atvejų prognozė yra gera. Todėl itin svarbu laiku pastebėti įtartinus apgamų pokyčius.
Apgamus galima įvertinti ir namuose – svarbu atkreipti dėmesį, ar jie keičia formą, spalvą, dydį, ar atsiranda nelygūs kraštai. Pastebėjus bet kokius pokyčius, verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
„Svarbiausia vertinti ne apgamų skaičių, o jų pokyčius. Taip pat reikėtų sunerimti, jei odos darinys kraujuoja, šlapiuoja, niežti ar skauda. Dažnai žmonės tokius pakitimus palaiko nedidele žaizdele ir tikisi, kad ji užgis savaime. Tačiau jei darinys negyja ilgiau nei kelias savaites, būtina kreiptis į specialistus“, – sako V. Sidorovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad apgamų skaičius keičiasi su amžiumi – dažniausiai jų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, o daugiausia jų susiformuoja iki maždaug 30–40 metų. Vėliau naujų apgamų paprastai atsiranda rečiau, todėl bet kokius naujus odos darinius patariama stebėti itin atidžiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.