Pistacijos – vieni seniausių ir vertingiausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis išskirtinio skonio užkandis pelnė mitybos specialistų pripažinimą ne tik dėl savo egzotikos, bet ir dėl įspūdingos naudos sveikatai. Nenuostabu, kad vis dažniau pistacijos vadinamos idealiu, universaliu maistu.
Kodėl pistacijos – mitybos ekspertų numylėtinis?
Ar žinojote, kad vos viena saujelė pistacijų per dieną gali aprūpinti organizmą rekomenduojamu baltymų, antioksidantų, mineralų ir vitaminų kiekiu? „Pistacijos yra puikus sveikų riebalų, skaidulinių medžiagų ir baltymų šaltinis, galintis padėti subalansuoti cukraus kiekį kraujyje. 100-tame gramų pistacijų yra apie 7 gramai skaidulinių medžiagų. Jos svarbios geram virškinimui bei svorio kontrolei“, – sako maisto ekspertė Aida Matulevičiūtė.
Šiuose riešutuose gausu mineralų, svarbių gerai savijautai ir energijai: vario, mangano, kalio, kalcio, geležies, magnio, cinko. Taip pat rasite grožiui puoselėti vertingų antioksidantų – vitamino E ir seleno, padedančio pašalinti audinius žalojančius laisvuosius radikalus, bei resveratrolio, susijusio su priešvėžinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Be tiamino ir vitamino B6, pistacijose yra ir kitų B grupės vitaminų, kurie itin svarbūs medžiagų apykaitai, energijos gamybai, cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti ir hemoglobinui gaminti. Pistacijų baltymai laikomi pilnaverčiais, nes juose yra visų būtinų aminorūgščių, todėl šie riešutai idealiai tinka veganams, vegetarams, sportuojantiems ar siekiantiems kontroliuoti svorį.
Smegenų veiklai ir protinei aštrumui
Dietologės Lauros Jeffers teigimu, pistacijos ir kiti riešutai yra Viduržemio jūros dietos pagrindas. Tyrimai šią dietą sieja su didžiausia gyvenimo trukme ir mažiausiu širdies ligų skaičiumi pasaulyje. Be to, mokslininkai JAV nustatė, kad reguliarus riešutų valgymas gerina smegenų bangos dažnį, susijusį su pažinimu, mokymusi, atmintimi ir kitomis pagrindinėmis smegenų funkcijomis. Nors tyrimo metu buvo analizuotos kelios riešutų rūšys, pistacijos pateikė didžiausią gama bangos reakciją, kuri yra ypač svarbi norint pagerinti pažinimo procesą, informacijos išsaugojimą ir suvokimą.
„Šis tyrimas pateikia reikšmingų išvadų, parodydamas, kad riešutai yra naudingi ir kūnui, ir protui“, –teigė pagrindinis tyrėjas Lee Berk.
Pistacijose gausu vitamino B6, kuris yra svarbus gaminant dopaminą – neuromediatorių, darantį įtaką mūsų gebėjimui susikaupti. Vitaminas E tiesiogiai dalyvauja nervų ląstelių membranų apsaugoje, veikdamas kaip antioksidantas. Sveikų riebalų ir antioksidantų derinys, esantis riešutuose, gali padėti apsaugoti gyvybines smegenų funkcijas ir gerinti atmintį. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad moterys, valgančios penkias ar daugiau porcijų riešutų per savaitę, atliekant kognityvinius testus, pasiekė geresnių rezultatų nei tos, kurios riešutų nevalgė. Tai siejama su dideliu maistinių medžiagų kiekiu, kuris gali paveikti atsparumą insulinui ir riebalų kiekį kraujyje, taip prisidėdamas prie geresnės smegenų sveikatos.
Širdies sveikatos sargas
Pistacijos yra turtingas energijos šaltinis, kurį suteikia ne tik vitaminai, bet ir vertingieji riebalai. „Pistacijų sudėtyje yra aukštos kokybės riebalų, turinčių mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurie palaiko širdies sveikatą ir padeda kūnui absorbuoti riebaluose tirpius vitaminus: A, D, E ir K“, – sako mitybos specialistė Laura Ligos. Mononesotieji riebalai padeda išlaikyti žemą cholesterolio kiekį kraujyje ir palaiko kūno ląstelių sveikatą. Polinesotieji riebalai, įskaitant nepakeičiamąsias omega-3 riebalų rūgštis, svarbūs smegenų ir širdies sveikatai bei padeda sumažinti širdies ligų ir insulto riziką. „Žmonės, kuriems padidėjęs cholesterolio kiekis, turėtų atsisakyti gyvūninių riebalų ir vartoti augalinius… Pistacijos yra puikus gerųjų augalinių riebalų šaltinis, nes praturtina organizmą skaidulinėmis medžiagomis ir sveikatai palankiais riebalais. Svarbiausia riešutus vartoti neapdorotus – neskrudintus ir nesūdytus, tuomet gausime didžiausią naudą“, – pabrėžia A. Matulevičiūtė.
Pagalbininkas svorio kontrolėje
Saikingai vartojamos pistacijos gali tapti puikiu sąjungininku svorio kontrolėje. Dėl gausaus baltymų ir gerųjų riebalų kiekio, greičiau pajuntamas sotumo jausmas, o tai padeda kontroliuoti apetitą ir suvartojamą maisto kiekį. Pistacijose esančios skaidulinės medžiagos ne tik ilgiau išlaiko sotumo jausmą, bet ir gerina medžiagų apykaitą. Pasak A. Matulevičiūtės, saujelė pistacijų priešpiečiams yra puikus užkandis norint greitai pasisotinti ir mažiau suvalgyti pietų metu, suteikiant energijos visai dienai.
Daugiau nei užkandis: kūrybiškos idėjos virtuvėje
Lietuviai pamėgo pistacijas – tyrimai rodo, kad beveik pusė respondentų (49–50 proc.) perka jas bent kartą per mėnesį, ypač populiarios tarp 25–34 metų amžiaus asmenų. Nors saujelė kasdien puikiai tinka energijai ir sotumui, pistacijas galima panaudoti ir kur kas kūrybiškiau. Smulkintomis pistacijomis galite gardinti tirštus vaisių kokteilius, jogurtą, mėsos kepsnius ir padažus. Susmulkinus pistacijas, jos puikiai tiks kaip „džiūvėsėliai“ ruošiant žuvies ar mėsos patiekalus. Sumaišius riešutus su vandeniu, datulėmis, vanile ir druska, paruošite maistingą bei egzotiško skonio augalinį pieną.
Mėgstantiems desertus, bet siekiantiems gyventi sveikiau, pistacijos puikiai tiks gardinti sausainius, o kartu su džiovintais vaisiais – datulėmis, spanguolėmis ir kakava – suteiks pikantišką skonį avižiniams batonėliams ir triufeliams. Tereikia lašelio fantazijos, kad šie žalieji riešutai taptų nepakeičiama jūsų virtuvės dalimi!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.