Depresija ir širdies ligos – dvi sveikatos būklės, kurios vis dažniau užklumpa net jaunesnio amžiaus žmones ir kurios dažnai yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad šios ligos veikia viena kitą it užburtas ratas: depresija gali būti širdies ligų priežastimi, o širdies ligos – depresijos atsiradimo katalizatoriumi. Suprasti šios priklausomybės mechanizmus yra itin svarbu siekiant užtikrinti pacientų gyvenimo kokybę ir efektyvų gydymą.
Depresija kaip širdies ligų rizikos veiksnys
Kardiologės teigimu, maždaug ketvirtadalis pacientų, sergančių širdies ligomis, išgyvena ir depresijos simptomus. Šie pacientai susiduria su didesne mirtingumo rizika nei tie, kuriems diagnozuotos tik širdies ir kraujagyslių problemos. Depresija veikia nervų sistemą, didina streso hormono – kortizolio – kiekį, o tai lemia kraujospūdžio padidėjimą, lėtinį uždegimą ir paskatina aterosklerozės vystymąsi. Be to, depresija dažnai skatina nesveiką gyvenimo būdą: sumažėja fizinis aktyvumas, padidėja alkoholio vartojimas ir rūkymas, o tai dar labiau didina širdies ligų riziką.
Emocinės būklės įtaka po širdies įvykio
Širdies ligų diagnozė ir gydymas pats savaime sukelia didelį psichologinį stresą, kuris gali paskatinti depresijos vystymąsi. Sergantieji dažnai pajunta apribojimus fizinėje veikloje ir kasdienybėje, jaučia bejėgiškumą bei beviltiškumą, kurie ilgainiui gali peraugti į depresiją. Doc. V. Dženkevičiūtė pabrėžia, kad tokia emocinė būsena gali ne tik pabloginti paciento psichologinę sveikatą, bet ir padidinti riziką užklupti kitus rimtus širdies sutrikimus, pavyzdžiui, miokardo infarktą ar insultą.
Kaip susidoroti su emociniais iššūkiais po širdies įvykio?
Po širdies smūgio ar insulto daug pacientų susiduria su emociniais sunkumais. Nors lengvi nuotaikų svyravimai po tokio įvykio laikomi natūralia reakcija, ilgalaikė depresija gali trukdyti atsigavimui.
Gydytoja pataria nenusiminti ir suprasti, kad jausmai padeda reguliuoti elgesį ir skatina rūpintis sveikata. Svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų: mesti rūkyti, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis ir vartoti paskirtus vaistus. Be to, specialistai rekomenduoja įtraukti streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija ar dėmesingas įsisąmoninimas, siekiant sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką.
Profesionali pagalba – kelias į geresnę savijautą
Jei savarankiškos priemonės nepadeda, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali žymiai pagerinti emocijų valdymą ir depresijos simptomus. Gydytojo paskirti antidepresantai neretai tampa svarbia pagalba. Be to, socialinė parama – šeimos, draugų palaikymas – yra ne mažiau svarbi sveikimo dalis. Pacientams ir jų artimiesiems svarbu suprasti, kad depresija po širdies ligų yra rimta būklė, reikalaujanti dėmesio ir tinkamo gydymo, o laiku suteikta pagalba gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Statinų vaidmuo ir širdies ligų prevencija
Doc. V. Dženkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai plačiai naudojami statinai, mažinantys blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Šie vaistai mažina miokardo infarkto ir insulto riziką 30–50 proc., priklausomai nuo individualių paciento rizikų. Be to, tyrimai rodo, kad statinai gali turėti teigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai, mažindami depresijos simptomus ir gerindami emocinę būklę, ypač pacientams, kurie nuolat vartoja šiuos vaistus.
Apibendrinimas
Širdies ligų bei depresijos tarpusavio ryšys yra sudėtingas ir daugialypis – viena liga dažnai skatina kitos vystymąsi ir blogina bendrą paciento savijautą. Todėl svarbu laiku atpažinti simptomus, imtis prevencinių priemonių ir nepraleisti galimybės kreiptis pagalbos. Gydytojos kardiologės rekomendacijos skatina pacientus rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata, nes tik kompleksinis požiūris užtikrina geriausius rezultatus. Rūpinimasis savo sveikata, gydymosi laikymasis ir profesionalių specialistų parama yra kertiniai elementai geresnei gyvenimo kokybei po širdies ligų ir depresijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.