Plaučių uždegimas išlieka viena pavojingiausių ligų, kasmet pasiglemžiančių tūkstančius gyvybių visame pasaulyje. Nors dažniausiai jis siejamas su vyresnio amžiaus žmonėmis ir turinčiais gretutinių ligų, pastarasis šaltasis sezonas parodė, kad ši klastinga liga gali pražudyti ir jaunesnius asmenis. Alytaus ligoninėje užfiksuoti ir retesni, tragiški jaunų žmonių mirties nuo plaučių uždegimo atvejai, priverčiantys susimąstyti apie prevencijos ir ankstyvos diagnostikos svarbą.
Kodėl plaučių uždegimas virsta mirtina komplikacija?
Medikai pabrėžia, kad plaučių uždegimas, dažnai pasireiškiantis kaip komplikacija, neretai yra uždelsto gydymo pasekmė. Visame pasaulyje ši liga užima trečią vietą pagal mirčių skaičių, o laiku nesikreipus į gydytojus, pasekmės gali būti labai liūdnos.
Daugelis, skiepydamiesi nuo gripo ar koronaviruso, nepelnytai pamiršta skiepus nuo pneumokokinės infekcijos. Šie skiepai ypač aktualūs vyresniems asmenims ir tiems, kurie serga lėtinėmis, gretutinėmis ligomis, nes jie gali apsaugoti nuo sunkių plaučių uždegimo formų.
Kada kreiptis į gydytoją? Simptomai, kuriuos privalu žinoti
Atpažinti plaučių uždegimo simptomus ir laiku kreiptis pagalbos yra gyvybiškai svarbu. Gydytojai pataria nedelsiant ieškoti medicininės pagalbos, jei atsiranda šie požymiai:
- Intensyvus, sunkiai vaistais numalšinamas karščiavimas;
- Atsiradęs kosulys ir skrepliavimas;
- Bendra prastėjanti savijauta;
- Skausmas šono srityje;
- Atsiradęs dusulys ar padažnėjęs kvėpavimas.
Ypač rimta situacija laikoma, jei skrepliuose pastebimos kraujo priemaišos. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Daugelio poliklinikų karščiavimo klinikos gali suteikti skubią pagalbą.
Žaibinė pneumonija: reti, bet mirtini atvejai
Pastaruoju metu visuomenę sukrėtė žaibinės pneumonijos atvejai, kai liga pasiglemžė net ir visuomenėje žinomų asmenų gyvybes. Ar yra pagrindo paniškai bijoti? Gydytojai aiškina, kad tokiais atvejais, kai liga progresuoja itin greitai ir mirtinai, dažniausiai būna susijusi su nusilpusia imunine sistema ar kitais rizikos faktoriais, tokiais kaip lėtinės ligos (diabetas, piktybiniai navikai), žalingi įpročiai (narkotikai, alkoholis) ar bendras nepriimtinas gyvenimo būdas.
Agresyvios pneumonijos formos, kurios žmogaus gyvybę pasiglemžia per parą, yra itin reti atvejai. Jos pasireiškia, kai organizmas nebekovoja su infekcija, atsiranda sąmonės sutrikimai, padidėja šlapalo kiekis kraujyje, kvėpavimo dažnis pasiekia trisdešimt ar daugiau kartų per minutę, krenta kraujospūdis. Svarbu paminėti, kad įprastais atvejais plaučių uždegimas vystosi palaipsniui ir nėra staigi liga.
Kuo vyresnis žmogaus amžius, tuo plaučių uždegimas yra pavojingesnis, tačiau imuninės sistemos silpnumas dėl įvairių priežasčių gali padidinti riziką bet kokio amžiaus grupėje.
Plaučių uždegimas ir pandemija: kas pasikeitė?
Paklaustas apie plaučių uždegimo atvejų padaugėjimą po COVID-19 pandemijos, medikas teigia neturintis statistinių duomenų, tačiau pabrėžia, kad COVID-19 virusinė infekcija sukėlė didelę plaučių uždegimų bangą. Ypač sunkiai sirgo nesiskiepiję pacientai, kuriuos vėliau lydėjo liekamieji reiškiniai – dusulys ir silpnumas.
Nors visuomenėje netrūksta dvejonių dėl koronaviruso skiepų ir jų šalutinio poveikio, gydytojas teigia, kad pasiskiepijusių ir susirgusių koronavirusu organizmas reaguoja kitaip, o sveikimas yra greitesnis ir lengvesnis. Nors skiepų šalutinio poveikio pasitaiko, kaip ir nuo visų kitų skiepų, svarbu remtis patikima informacija.
Kalbant apie tromboembolijų baimę, kurią sustiprino pandemija, gydytojas primena, kad mirtinų tromboembolijų, kai trombai nukeliauja į plaučius, Lietuvoje kasmet pasitaiko apie tūkstantį, net ir ne pandemijos metu. Koronavirusas veikia krešumą, kas gali turėti įtakos atvejų skaičiaus išaugimui, tačiau tai nėra tik pandemijos nulemtas reiškinys.
Kaip apsisaugoti nuo klastingos ligos?
Norint išvengti sunkių plaučių uždegimo atvejų ir staigių mirčių, gydytojas pateikia esmines rekomendacijas:
- Stiprinti imunitetą: Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas yra kertiniai sveikos imuninės sistemos elementai.
- Naudoti apsaugos priemones: Ypač peršalimo ligų sezono metu rekomenduojama naudoti kaukes, laikytis asmens higienos (dažnai plauti rankas) ir išlaikyti saugų atstumą.
- Vengti masinių susibūrimų: Kadangi ligos plinta oro lašeliniu būdu, svarbu vengti didelių žmonių susibūrimų uždarose patalpose.
- Nepamiršti skiepų: Be gripo ir COVID-19 skiepų, atsižvelgiant į rizikos grupę, būtina pasidomėti ir pneumokokinės infekcijos skiepais.
Virusai nuolat mutuoja, o mūsų organizmai nespėja taip greitai prisitaikyti. Todėl aktyvi prevencija ir atsakingas požiūris į savo sveikatą yra geriausia apsauga nuo šios grėsmingos ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.