Cukrinis diabetas – klastinga ir vis labiau plintanti liga, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir tinkamo valdymo. Kauno klinikų specialistai pabrėžia slaugytojų diabetologų indėlio svarbą mokant pacientus gyventi su šia liga ir išlaikyti cukraus kiekį kraujyje saugiose ribose.
Cukrinis diabetas: išmokti gyventi su liga
„Mūsų tikslas – išmokyti žmones gyventi su šia liga ir kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą išlaikyti cukraus kiekį kraujyje tikslinėse ribose“, – teigia Kauno klinikų slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap. Ji priduria, kad su cukriniu diabetu būtina išmokti gyventi, norint jį tinkamai valdyti ir kuo ilgiau išvengti sunkių komplikacijų.
Skirtingai nei daugelio kitų ligų atveju, sergantysis cukriniu diabetu turi pats išmokti reguliuoti insulino dozes. „Kiekvieno valgio metu jis privalo pasiskaičiuoti atitinkamą vaistų dozę“, – aiškina A. Krivolap. Slaugytojai diabetologai yra pagrindiniai pagalbininkai šiame procese: jie moko apie sveikos mitybos svarbą, padeda skaičiuoti angliavandenius bei supažindina, kaip elgtis pakilus ar nukritus cukraus kiekiui kraujyje.
Šiuolaikinės technologijos keičia diabeto valdymą
Šiuolaikinė medicina siūlo pažangias technologijas, kurios padeda pacientams geriau kontroliuoti cukrinį diabetą. Insulino pompos ir nuolatinės gliukozės monitoravimo sistemos (gliukozės jutikliai) tampa nepakeičiamais pagalbininkais, o slaugytojai diabetologai moko pacientus jomis naudotis.
„Nuolatiniai gliukozės jutikliai susieti su išmaniuoju telefonu. Mobilioji programėlė įspėja pacientą, kai jo cukraus kiekis nukrenta arba pakyla saugios ribos“, – prietaiso veikimą pristato slaugytoja diabetologė. Kai kurie pažangiausi gliukozės jutikliai gali veikti kartu su išmaniosiomis insulino pompomis, kurios ne tik įspėja, bet ir pačios automatiškai reguliuoja insulino tiekimą.
„Džiaugiamės, kad šie išmanieji įrenginiai, padedantys valdyti klastingą ligą, yra kompensuojami. Tai padeda pacientams lengviau susigyventi su cukriniu diabetu ir tinkamai prižiūrėti ligą tam, kad nesuprastėtų gyvenimo kokybė ir pavyktų kuo ilgiau išvengti ligos sukeliamų komplikacijų“, – pabrėžia A.
Krivolap.
Sklandus perėjimas į suaugusiųjų priežiūrą: „Tranzicijos“ programa
Kad vaikai, sulaukę pilnametystės, išmoktų savarankiškai valdyti savo ligą, Kauno klinikose įdiegta speciali „Tranzicijos“ programa. „Vaikų konsultacijose kartu dalyvauja ir tėvai, tačiau, sulaukus pilnametystės, pacientai nukreipiami konsultuotis pas suaugusiųjų gydytojus endokrinologus, kur tėvai kartu nebedalyvauja“, – aiškina dr. D. Šimonienė.
Siekiant sklandaus perėjimo ir paciento savarankiškumo ugdymo, rengiami reguliarūs susirinkimai su vaikų ir suaugusiųjų gydytojais endokrinologais bei slaugytojais diabetologais. Jų metu aiškinama, kuo skiriasi vaikų diabeto priežiūra nuo suaugusiųjų, ir supažindinama su naujais gydytojais. Dr. D. Šimonienė pažymi, kad ši programa sulaukia didelio susidomėjimo ir tai parodo jos naudą bei svarbą pacientams.
Pasaulinė diabeto diena ir Kauno klinikų indėlis
Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į vis labiau augantį sergamumą diabetu ir skatinti prevenciją. Kauno klinikų Endokrinologijos klinika, Lietuvos endokrinologijos pradininkė, kasmet konsultuoja apie 500 vaikų ir daugiau nei 6 tūkst. suaugusiųjų, sergančių įvairių tipų cukriniu diabetu, teikdama jiems esminę pagalbą ir žinias.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.