Ar žinojote, kad jūsų miego įpročiai gali būti lemiami veiksniai siekiant išvengti sunkių lėtinių ligų, ypač perkopus penkiasdešimtmetį? Jungtinėje Karalystėje atliktas 25 metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 8 tūkst. žmonių, atskleidė nerimą keliančius duomenis: sveikiems 50 metų asmenims įvairių ligų išsivystymo rizika pastebimai išauga, jei jie miega tik penkias valandas per parą ar mažiau.
Per trumpo miego pasekmės: rizika auga su amžiumi
Tyrimo rezultatai rodo, kad asmenims, kurie miegojo penkias valandas ar mažiau, net 30 procentų dažniau buvo diagnozuotos kelios lėtinės ligos, palyginti su tais, kurie ilsėjosi septynias valandas. Ši rizika didėja su amžiumi: šešiasdešimtmečiams, miegantiems per trumpai, ji buvo 32 procentais didesnė, o septyniasdešimtmečiams – net 40 procentų didesnė nei jų bendraamžiams, besimėgaujantiems ilgesniu nakties poilsiu.
Mokslininkai nagrinėjo, kokia tikimybė, kad asmeniui išsivystys bent dvi iš trylikos lėtinių sveikatos būklių, tarp kurių – depresija, kepenų ir širdies ligos, insultas, diabetas, onkologiniai susirgimai ir Parkinsono liga. Remiantis išvadomis, paskelbtomis „Plos Medicine“ žurnale, Londono universiteto koledžo (UCL) tyrėjai vieningai rekomendavo kiekvieną naktį miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų.
Lėtinių ligų iššūkis ir visuomenės sveikata
Pagrindinė tyrimo autorė, Dr. Severine Sabia iš UCL epidemiologijos ir sveikatos instituto, pastebėjo, kad lėtinių susirgimų išsivystymo rizika sparčiai auga ekonomiškai pajėgiose šalyse, kur daugiau nei pusė vyresnio amžiaus gyventojų serga bent dviem lėtinėmis ligomis.
„Tai yra didelis iššūkis visuomenės sveikatos struktūroms, nes lėtinių ligų gausa yra tiesiogiai susijusi su dažnu sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu, hospitalizacijomis, įvairių negalių išsivystymu“, – pabrėžė S. Sabia. Ji taip pat pridūrė: „Žmonėms senstant keičiasi jų miego įpročiai ir miego struktūra.
Tačiau rekomenduojama miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų per parą, nes tiek per ilga, tiek per trumpa miego trukmė siejama su lėtinių ligų atsiradimu.“
Kiek iš tiesų miegame? Tyrimo duomenys
Atlikdami tyrimą, mokslininkai analizavo savanorių (50, 60 ir 70 metų amžiaus asmenų) pateiktus miego trukmės duomenis. Apklausos atskleidė, kad maždaug septyni procentai žmonių teigė, jog naktį miega tik penkias valandas, trečdalis – šešias, beveik pusė – septynias, o arti penkiolikos procentų – aštuonias arba daugiau valandų.
Ir per ilgas miegas gali pakenkti
S. Sabia komandos surinkti duomenys taip pat rodo, kad žmonės, miegantys ilgiau nei devynias valandas, ypač sulaukę 60 ar 70 metų, dažniau serga net keliomis lėtinėmis ligomis, palyginti su tais, kurie miega rekomenduojamas septynias valandas. Tai pabrėžia, kad svarbu rasti tinkamą miego trukmės balansą.
Auksinės taisyklės kokybiškam miegui: miego higiena
Tyrėja akcentavo, kad kokybišką miegą užtikrina tinkama miego higiena. Prieš gulantis į lovą reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų tyku ir tamsu, o kambario oro temperatūra netrukdytų užmigti. „Prieš miegą taip pat patariama nenaudoti elektroninių prietaisų ir vengti sotesnių valgių. Fizinis aktyvumas ir pakankamas saulės šviesos kiekis dienos metu taip pat prisideda prie gero nakties poilsio“, – paaiškino S. Sabia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.