„Geriausia laikytis prevencijos ir stengtis, kad nepasireikštų jokie negalavimai. Todėl pradėti rūpintis savo sveikata niekada nebus per anksti“, – teigia vaistininkas.
Nors dabar galime nesiskųsti sveikata, kasdieniai įpročiai gali nulemti, kaip jausimės ateityje. Ignoruodami prevenciją, rizikuojame susidurti su didelėmis sveikatos problemomis ir dar didesnėmis išlaidomis. Ekspertai pabrėžia, kad ligų prevencija verta susirūpinti jau šiandien. Ilgainiui tai garantuos ne tik geresnę savijautą, bet ir leis finansus skirti malonesnėms reikmėms, pavyzdžiui, atostogoms, o ne gydymui ar vaistams.
Sveikata rūpinasi vyresni, bet išlaidos auga su amžiumi
Pasak Andriaus Kamarausko, „Šiaulių banko“ kasdienės bankininkystės departamento direktoriaus, jaunesnio amžiaus lietuviai vaistinėse lankosi retai. Tai atspindi atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis statistika.
„Jauni žmonės nėra linkę investuoti į savo sveikatą, nes vaistinėse daugiau atsiskaito vyresnio amžiaus žmonės. Jaunesnio amžiaus klientai į savo sveikatą dažniau investuoja lankydamiesi sporto klubuose bei aktyviau leisdami laisvalaikį“, – paaiškina A. Kamarauskas.
Vis dėlto, bėgant metams, išlaidų sveikatai palaipsniui daugėja. Vyresnio amžiaus gyventojai dėl įvairių negalavimų yra priversti daugiau lėšų skirti sveikatai.
„Tai aiškiai parodo, kad susiduriame su savalaikės profilaktikos trūkumu. Jauname amžiuje dažnas neskiria dėmesio įvairiems medicininiams tyrimams, maisto papildams ir vitaminams. Sveikata pradedame rūpintis tik tuomet, kai užklumpa problemos, jaučiame skausmus ar nuovargį. Kad pasijustume geriau, tuomet jau turime skirti žymiai daugiau lėšų, nei būtų pakakę profilaktikai. Sirgti tiesiog neapsimoka“, – tvirtina banko atstovas.
Sveikatos kaina: odontologija – brangiausia paslauga
Iš statistikos matyti, kad daugiausia lėšų tenka skirti odontologų paslaugoms – vidutinė atsiskaitymo suma siekia 160 eurų. Dvigubai mažesnė suma įprastai skiriama akių gydytojo paslaugoms. Medicinos įstaigose vidutiniškai sumokama 50 eurų, sporto veikloms – tik 30 eurų, o vaistinėje vidutiniškai išleidžiama 15 eurų.
A. Kamarauskas pabrėžia, kad investuoti į sveikatą reikia įvairiais būdais, neapsiribojant viena profilaktinių priemonių grupe, o ieškant balanso.
„Jaunesnė karta labiau linkusi į savo sveikatą žvelgti per fizinio aktyvumo prizmę: nusiperka abonementą į sporto klubą, aktyviau leidžia laisvalaikį, rūpinasi sveikatai palankia mityba, bet pamiršta kitos dalies svarbą – profilaktinius tyrimus, kasmetę sveikatos patikrą, vitaminų ir mikroelementų kraujyje ištyrimą“, – pastebi A. Kamarauskas.
Finansų ekspertas akcentuoja, kad ilgalaikis vitaminų trūkumas ar dėl apleistos profilaktikos laiku nepastebėtos ligos vėliau skaudžiai kerta per kišenę, nes krenta produktyvumas ir prireikia kreiptis į medikus, nors problemų buvo galima išvengti, skiriant dėmesio ligų prevencijai. „Tai kainuoja daugiau ne tik finansiškai, bet ir laiko prasme“, – priduria A. Kamarauskas.
Maisto papildai – prieinamas sprendimas visais amžiais
Prevencijos svarbą pabrėžia ir „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas. Jis pastebi, kad net ir jauniems žmonėms ne visada pavyksta natūraliai gauti pakankamai vitaminų ir mikroelementų, todėl siūlo pagalvoti apie maisto papildus.
„Mūsų gyvenimo ritmas yra pakankamai įtemptas. Turbūt, ne visada maitinamės visavertiškai: renkamės greitai paruošiamą maistą ar apskritai pamirštame pavalgyti. Ilgainiui ima trūkti svarbių medžiagų, pasireiškia negalavimai“, – įspėja R. Blynas.
Pavyzdžiui, norint gauti pakankamą vitamino D paros normą, kasdien reikėtų suvalgyti apie 400 gramų lašišos. Tai būtų ne tik brangu, bet ir monotoniška. Vaistininkas siūlo rinktis patogesnį ir pigesnį variantą – maisto papildus, kurie padeda apsisaugoti nuo lietuviams itin opios vitamino D trūkumo problemos.
„Labai populiarus pasirinkimas – vitamino D papildai. Iš tikrųjų, daugeliui Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D, nes mūsų klimato sąlygomis, kai turime mažai saulėtų dienų, sunku gauti pakankamai šio vitamino“, – paaiškina R. Blynas. Kai trūksta vitamino D, tampame mažiau atsparūs infekcinėms ligoms, jaučiame nuovargį, kaulų, nugaros, raumenų skausmus, lėčiau gyja žaizdos, ima slinkti plaukai.
Vaistininkas teigia, kad su maistu gauti užtektinai vitamino C – sunki užduotis. Tam reikėtų per dieną suvalgyti bent 2–3 citrinas, o tokia mityba pakenktų skrandžiui. „Vitamino C kursas 3 mėnesiams kainuotų apie 10 eurų. Maisto papildai tikrai ne prabanga. Kadangi jie padeda išvengti sveikatos problemų ateityje, juos vartoti yra žymiai pigesnis variantas, nei vėliau gydyti dėl vitaminų trūkumo atsiradusias problemas“, – pastebi vaistininkas.
Įsiklausykite į organizmo signalus ir rinkitės atsakingai
Dirbantiems įtemptą, psichologiškai varginantį darbą, R. Blynas pataria nepamiršti vitamino B maisto papildų. Vaistininkas ragina įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, pajutus neįprastą simptomą kreiptis į gydytoją ar pasitarti su vaistininku, kuris padės parinkti tinkamą maisto papildą. „Turėtume rinktis kokybiškus, bet nebūtinai brangiausius maisto papildus. Svarbu žinoti, kas yra jų sudėtyje ir ko mūsų organizmui reikia“, – pataria R. Blynas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.