Nors atrodo, kad dauguma ligų pasirenka savo aukas atsitiktinai, statistika rodo ką kita. Širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos sutrikimai bei onkologinės ligos nevienodai pažeidžia vyrų ir moterų organizmus, pasireikšdamos skirtingame amžiuje ar sukeldamos įvairias komplikacijas. Gydytoja Aušra Rudinskienė atskleidžia, kokios ligos dažniausiai užklumpa lietuvius ir kodėl prevencija yra esminė norint išsaugoti sveikatą.
Širdies ir kraujagyslių ligos: kada rizika didesnė vyrams, kada moterims?
Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Gydytoja pažymi, kad Lietuvoje beveik 37 iš 100 asmenų serga šiomis ligomis. Dažniausiai diagnozuojama padidėjęs kraujo spaudimas, širdies nepakankamumas, taip pat nemažai žmonių yra patyrę insultą ar miokardo infarktą.
„Kraujotakos ligos būdingos ir moterims, ir vyrams, o su amžiumi jos tik dažnėja. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šio pobūdžio ligos vyrams išsivysto beveik 10 metų anksčiau nei moterims, tačiau peržengus 50-ies metų slenkstį, šis skirtumas išsilygina“, – teigia A. Rudinskienė. Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys kraujotakos ligų atsiradimą, yra padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, pakitęs riebalų kiekis kraujyje, viršsvoris ar nutukimas, taip pat cukrinis diabetas.
Anot gydytojos, tokie sutrikimai kaip arterinė hipertenzija skatina aterosklerozės – arterijų standėjimo ir siaurėjimo proceso – vystymąsi. Tam įtakos turi ir fizinio aktyvumo stokojantis gyvenimo būdas, prisidedantis prie viršsvorio. Viršsvoris ar nutukimas keičia riebalų ir angliavandenių apykaitą organizme, didindami cukrinio diabeto ir cholesterolio pokyčių riziką. Siekiant išvengti ar bent atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, būtina aktyviai koreguoti savo gyvenimo įpročius.
Endokrininės sistemos iššūkiai: diabetas ir skydliaukės veikla
Gydytoja A. Rudinskienė pabrėžia, kad tarp dažniausių endokrininio pobūdžio ligų yra cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai ir antinksčių ligos.
Cukrinis diabetas skirstomas į du tipus:
- I tipas dažniausiai pasireiškia vaikystėje arba ankstyvojoje jaunystėje dėl autoimuninio kasos pažeidimo, sukeliančio visišką insulino stygių.
- II tipas labiau būdingas vyresnio amžiaus, dažnai viršsvorį turintiems žmonėms. Jam vystytis įtakos turi audinių atsparumas insulinui, kuris ilgainiui lemia insulino trūkumą, kai kasa nebegamina pakankamai šio hormono.
Nors cukrinis diabetas gali pasireikšti abiejų lyčių atstovams, skydliaukės funkcijos sutrikimai dažniau kamuoja moteris. Visgi, vyrams skydliaukės ligos gali būti sunkiau išgydomos ir netgi siejamos su onkologiniais susirgimais.
„Skydliaukės hormonai yra atsakingi už galybę procesų mūsų organizme, tokių kaip medžiagų apykaita, nuotaika ir darbingumas, širdies veikla ir kūno temperatūra, augimas. Skydliaukės sutrikimus galime įtarti būtent iš šių aspektų pokyčių, tačiau juos būtina patvirtinti laboratorijoje bei atliekant skydliaukės echoskopiją“, – pabrėžia medikė.
Kitos dažnos ligos, skirtingai paveikiančios vyrus ir moteris
Dėl subtilių moterų organizmo savybių, joms labiau būdinga geležies stokos mažakraujystė, pasireiškianti nuovargiu, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, odos ir plaukų problemomis. Mažakraujystė dažnai diagnozuojama jaunoms moterims ir vaikams. Jei anemija pasireiškia vyrui, jam dažniausiai atliekamas detalesnis ištyrimas, kadangi vyrai ja serga itin retai, o tai gali signalizuoti apie lėtinio kraujavimo priežastis, tokias kaip opaligė ar skrandžio vėžys.
„Dar viena liga, kuri labiau būdinga moterims, ypač po menopauzės, yra osteoporozė. Kaulų retėjimas gali pasireikšti ir vyrams, tačiau jiems ši būklė pasitaiko žymiai rečiau, dažniausiai po radikalaus prostatos pašalinimo, taikant androgenų terapiją. Šios ligos išsivystymui įtakos turi ir vartojami medikamentai ar medicininės terapijos, tokia kaip ilgalaikė steroidinių hormonų terapija, sergant autoimunine liga“, – pažymi gydytoja.
Kalbant apie onkologines ligas, vyrai dažniau serga prostatos, plaučių, odos, inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto ligomis. Moterims dažniau diagnozuojami krūties, kiaušidžių ir gimdos, gimdos kaklelio, odos, storosios žarnos navikai. Visgi, reguliariai tikrinantis, juos galima aptikti itin ankstyvoje stadijoje arba išvis išvengti. „Tarkime, gimdos kaklelio patikra leidžia išvengti net 85 proc. mirčių nuo gimdos kaklelio vėžinių susirgimų ir išsaugo moters galimybes pastoti“, – teigia A. Rudinskienė.
Profilaktika – raktas į ilgaamžiškumą ir gerą savijautą
Gydytoja paaiškina, jog kasmet rekomenduojama atlikti profilaktinę sveikatos patikrą: bendrą kraujo tyrimą, gliukozės ir cholesterolio koncentracijos kraujyje nustatymą, bendrą šlapimo tyrimą. Šie tyrimai padeda anksti diagnozuoti ir sekti daugumą širdies, plaučių, inkstų ligų. „Gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio koncentracijų žinojimas gali paskatinti keisti dietą ir įgyti naujų sveikų įpročių. Taip pat svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju, pasitarti dėl kitų galimų ištyrimų.
„Įvertinus paciento nusiskundimus, gyvenimo būdą, anamnezę, taip pat darbo pobūdį, streso lygį bei žalingus įpročius dažnai patariama atlikti papildomus tyrimus, kurie leis nustatyti gresiančius sveikatos sutrikimus, net jei ryškūs simptomai dar nėra juntami. Visada yra verta pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar kitu specialistu, jei atsirado naujų, neįprastų simptomų, kurie tęsiasi jau kurį laiką, pavyzdžiui, neįprastas nuovargis, svorio augimas ar nepaaiškinamas jo kritimas“, – pastebi medikė.
Itin svarbu nuodugniai išsitirti sveikatos būklę ir prieš ruošiantis nėštumui. Pastarasis pareikalauja nemažai moters organizmo resursų ir gali turėti įtakos tiek pačios besilaukiančiosios gerai būklei nėštumo metu, tiek naujagimiui ir tolesniam jo vystymuisi. Gydytoja Aušra Rudinskienė pabrėžia, jog mažakraujystė nėštumo metu gali lemti mažyliui įvairius neurologinius sutrikimus, slopinti jo augimą ir vystymąsi, o vitamino B12 trūkumas – turėti įtakos viršsvoriui ir nutukimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.