Lietuvos oftalmologijos progresas: nuo stagnacijos iki lyderystės regione
Prof. dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) projektų vadovė Renata Mingilė atvirai aptaria akių ligų gydymo galimybes Lietuvoje, vertindamos situaciją tiek iš medikų, tiek iš pacientų perspektyvos. Kokie iššūkiai kamuoja oftalmologijos sritį ir kuo specialistai gali džiaugtis?
Prof. dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė, sukaupusi ilgametę patirtį oftalmologijos srityje, teigia, kad pokyčiai prasidėjo atkūrus Nepriklausomybę. Nors kurį laiką buvo jaučiama stagnacija, pamažu situacija ėmė keistis – atsirado galimybė stažuotis, dalyvauti konferencijose, o naujausia aparatūra leido sparčiai judėti teigiama kryptimi.
Didysis proveržis, ypač tinklainės ligų gydyme, įvyko maždaug prieš 15 metų. Nors glaukoma ir katarakta tobulėjo stabiliau, progresas vyksta nuolat, net atsirandant naujoms ligoms ir gydymo iššūkiams.
„Jeigu kalbėtume apie diagnostikos galimybes, iš tikrųjų mes turime beveik visas, nors regionai šiek tiek atsilieka. Universitetinėse ligoninėse turime labai daug – galbūt ne absoliučiai viską, bet tikrai labai daug. Šiuo klausimu esame lygūs su skandinavais, vokiečiais, net nekalbant apie kaimynus – lenkus, latvius ar estus“, – pabrėžia profesorė.
Nepaisant puikių diagnostikos galimybių, profesorė pastebi, kad keblumų vis dar kyla pačioje sistemoje ir jos valdyme.
Pacientų patirtys: viltis vaikams ir iššūkiai su retomis ligomis
Renata Mingilė atskleidžia, kad pacientų patirtys yra labai įvairios. Tačiau pastebima, jog medicina, ypač oftalmologijos srityje, yra gerokai pažengusi. Yra ligų, kurioms užkertamas kelias dar joms neišsivysčius.
Yra ligų, kurioms užkertamas kelias dar joms neišsivysčius.
Ypatingas progresas matomas vaikų oftalmologijoje. Ligų, kurios prieš tris dešimtmečius galėjo nulemti rimtą silpnaregystę, šiandien jau yra įveikiamos. Dėl šiuolaikinių gydymo metodų ir medikų pastangų vaikai, anksčiau susidūrę su rimtomis regėjimo problemomis, šiandien gali gyventi visavertį gyvenimą ir net džiaugtis šimtaprocentiniu regėjimu.
Vis dėlto, kalbant apie retas ligas, ne visos jos yra įveikiamos, ir pacientai kartais ieško pagalbos užsienyje – tiek Amerikoje, tiek Gruzijoje. Tačiau, deja, dažnai nusivilia, išleisdami dešimtis tūkstančių gydymui, kurio rezultatai nepasiekiami, arba išgirsta, kad padėti jau nebegalima.
Gydymo galimybės ir vaistų prieinamumo dilema: 17 metų laukimas
Nors diagnostikos įrankių nestinga, gydymo galimybės ir vaistų prieinamumas akių ligoms gydyti kelia nemažai klausimų. Prof. dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad akių ligos, nors retai mirtinos, daro didžiulę įtaką gyvenimo kokybei. Svarbu, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingi ir savarankiški.
„Akių ligos šiandien dažnai tampa lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, komplikacija. Gydymas egzistuoja ir yra prieinamas, tačiau toli gražu ne visada kompensuojamas. O jei kompensuojamas – ne visada tai daroma racionaliai. Kartais, investavus šiek tiek daugiau, būtų galima laimėti gerokai daugiau“, – teigia profesorė.
Gydymas egzistuoja ir yra prieinamas, tačiau toli gražu ne visada kompensuojamas.
Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimai rodo, kad investavus 1 JAV dolerį į akių ligas, per penkerius metus grįžta net 28 doleriai. Profesorė pabrėžia, kad trūksta visuomenės balso ir pasvertų sveikatos politikos sprendimų, kadangi racionalus ir apskaičiuotas požiūris galėtų duoti milžinišką naudą.
Proveržis po ilgo laukimo: antrasis vaistas tinklainės ligoms
Vienas ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių vaistų prieinamumo iššūkius, yra tinklainės ligų gydymas. Prof. dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė atskleidžia, kad prireikė net 17 metų, kol nuo vieno vaisto buvo pereita prie dviejų.
„Iki šiol buvo taikomi centralizuoti pirkimai. Džiaugiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos suburta Vaistų kompensavimo komisija galiausiai sutiko šiuos vaistus perkelti į A sąrašą“, – sako profesorė.
Nors tai medikams reiškia daugiau darbo – kiekvienam pacientui reikės išrašyti receptą ir atlikti visas procedūras, – tai yra didelis žingsnis į priekį, suteikiantis daugiau gydymo galimybių. Profesorė pažymi, kad atlikti farmakoekonominiai skaičiavimai rodo, kiek tai galėtų sutaupyti ir sumažintų injekcijų skaičių, signalizuodama, kad ateityje galėtų atsirasti ir daugiau veiksmingų vaistų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.