Grupė geriausių pasaulio kardiologų neseniai paskelbė itin svarbų atradimą, kuris gali pakeisti daugelio lietuvių ir viso pasaulio požiūrį į „blogąjį“ cholesterolį ir jo ryšį su širdies ligomis. Jie teigia, kad nėra patikimų įrodymų, jog didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis tiesiogiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.
Ilgus dešimtmečius „blogasis“ cholesterolis, dar žinomas kaip MTL cholesterolis, buvo siejamas su ateroskleroze – arterijų sienelių užsiteršimu ir sąlygojama širdies priepuolių, insultų bei kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Dėl šios priežasties farmacijos sektorius gamina ir platina daugybę vaistų, ypač statinų, skirtų sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kurie generuoja didžiulius pelnus. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai kelia fundamentalų klausimą apie šių preparatų efektyvumą ir saugumą.
Vienas iš pagrindinių šio klausimo kelėjų yra profesorius Sherifas Sultanas, daktaras, priklausantis Tarptautinei kraujagyslių chirurgijos bendruomenei. Jis pabrėžia, kad milijonai žmonių visame pasaulyje vartoja statinus, nors nėra aiškių įrodymų apie jų naudą, o šie vaistai gali sukelti rimtų šalutinių poveikių. Tokie požymiai kaip raumenų skausmai, atminties sutrikimai ar net diabetas kartais siejami su ilgalaikiu statinų vartojimu.
Naujajame tyrime, kuriame dalyvavo net 1,3 milijono žmonių duomenys, buvo nustatyta, kad didelis MTL cholesterolio kiekis nėra tiesiogiai susijęs su padidėjusia aterosklerozės rizika tiek sveikiems asmenims, tiek tiems, kurie serga genetiniu sutrikimu – šeimine hipercholesterolemija. Šie rezultatai buvo paskelbti prestižiniame žurnale „Expert Review Of Clinical Pharmacology“ ir kelia rimtą klausimą apie dabartinę klinikinę praktiką, ypač apie dažną statinų skyrimą „profilaktikai“ tiems, kurie dar neserga, bet galimai gali sirgti ateityje.
Prieštaringos nuomonės ir rinkos įtaka
Nors minėto tyrimo duomenys ir išvadų, vartojančių statinus naudą gerokai suabejota, dalis kardiologų ir farmacijos pramonės atstovų kategoriškai teigia, kad šie vaistai yra gyvybiškai svarbūs daugelyje atvejų. Jie tvirtina, kad statinai efektyviai mažina cholesterolio koncentraciją ir tokiu būdu sumažina infarktų bei insultų riziką.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas (NICE) rekomenduoja plačiau vartoti šiuos preparatus siekiant sumažinti ankstyvų mirčių dėl širdies ligų skaičių.
Visgi, pasirodžius naujiems moksliniams įrodymams, vis aktualesnis tampa klausimas, ar nevertėtų daugiau dėmesio skirti sveikatai natūraliais metodais – sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, nerūkymui bei streso valdymui. Šios priemonės nekelia šalutinio poveikio rizikos ir yra ilgalaikės prevencijos pagrindas.
Mityba ir cholesterolio suvokimas
Be to, straipsnyje aptariama, kad dažnai klaidingai manoma, jog didžiausią įtaką „blogojo“ cholesterolio kiekiui daro riebalai. Tyriama, kad pagrindinius neigiamus pokyčius lemia ne riebalai, o kiti gyvenimo būdo ir genetiniai veiksniai. Todėl atsakinga ir subalansuota mityba bei gyvenimo būdo keitimas yra svarbesni už vien tik vaistų vartojimą.
Ši diskusija vyksta šiuo metu dėl vis didėjančio vaistų vartojimo ir kartais pernelyg dažnai išrašomų medikamentų, kurie sukelia daugiau žalos nei naudos. Tai turėtų skatinti pacientus ir gydytojus kritiškai vertinti receptus ir ieškoti individualių bei kompleksiškų širdies ligų prevencijos metodų.
Apibendrinant, naujieji atradimai meta iššūkį jau beveik pusę amžiaus dominuojančiam požiūriui, jog „blogasis“ cholesterolis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas. Tai skatina tolesnius mokslinius tyrimus, diskusijas ir gali atverti naujas prevencijos ir gydymo strategijas ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.