Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje. Kiekviena dešimta moteris susiduria su šiuo iššūkiu, todėl ligos pažinimas, ankstyva diagnostika ir prevencija yra svarbiausi siekiant sumažinti jos poveikį. Vis dažniau kyla klausimas, ar krūtinės dydis turi įtakos tikimybei susirgti šia klastinga liga, kokią reikšmę turi kūno svoris, mityba bei kiti gyvenimo būdo aspektai. Specialistės dalijasi naujausiomis žiniomis ir patarimais, kaip rūpintis savo sveikata ir kuo anksčiau pastebėti galimus krūties pakitimus.
Prevencinė programa: dalyvauja per mažai moterų
Lietuvoje nuo 50 iki 69 metų amžiaus moterims kartą per dvejus metus siūloma nemokama mamografijos patikra, kuri yra viena iš svarbiausių priemonių ankstyvai krūties vėžio diagnostikai. Deja, šioje prevencinėje programoje dalyvauja tik apie 60 proc. moterų, nors moksliniai tyrimai rodo, kad norint veiksmingai sumažinti ligos riziką ir anksti ją užfiksuoti, turėtų dalyvauti bent 80 proc. tikslinei grupei priklausančių asmenų. Todėl visuomenės informavimo ir sąmoningumo didinimas yra būtini, kad moterys reguliariai pasirūpintų savo profilaktikos patikromis.
Krūtinės dydis ir liemenėlė – ar tai lemia vėžio riziką?
Vlados specialistės, dalindamosi moksliniais duomenimis, pabrėžia, kad krūtinės dydis neturi tiesioginės įtakos krūties vėžio atsiradimo rizikai. Nors kai kurie tyrimai rodo, jog kūno svoris ir riebalų pasiskirstymas gali turėti įtakos, pats dydis nėra šios ligos rizikos veiksnys. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad liemenėlės dėvėjimas ar nedėvėjimas galėtų paveikti ligos atsiradimo tikimybę. Vis dėlto tinkamai pasirinkta liemenėlė sporto metu gali būti svarbi komfortui ir krūtų palaikymui, ypač aktyvioms moterims.
Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė
Svarbią vietą krūties vėžio rizikos mažinime užima sveika gyvensena – subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.
Specialistes ragina vengti greitųjų angliavandenių, pavyzdžiui, saldumynų, gazuotų gėrimų, taip pat perdirbto ir maisto, kuriame gausu maistinių priedų. Patartina raudoną mėsą keisti žuvimi arba paukštiena, o valgymo racione skatinti daugiau spalvotų daržovių. Reguliari fizinė veikla ir svorio valdymas yra itin svarbūs, kadangi antsvoris ir nutukimas didina riziką susirgti krūties vėžiu.
Ankstyva diagnostika ir savityra – gyvybės taupymo įrankiai
Specialistės pabrėžia, jog krūties vėžys ankstyvoje stadijoje sėkmingai gydomas net 90 proc. moterų. Todėl ypatingai svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus ir patiems stebėti savo kūno pokyčius. Savityrą rekomenduojama atlikti kas mėnesį praėjus savaitei po mėnesinių pradžios, kai krūtys yra minkštos ir neskausmingos. Apžiūrėtinos ne tik krūtys, bet ir pažastys bei raktikauliai, atkreipiant dėmesį į gumbelius, odos pakitimus ar iškylančius spenelius. Pastebėjus įtartinus pokyčius ar išskyras iš spenelių, reikia nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Ar krūties vėžiu serga vyrai?
Nors krūties vėžys dažniausiai siejamas su moterimis, reta, tačiau egzistuojanti vyrų sergamumo rizika taip pat yra svarbi tema. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 10 vyrų, sergančių krūties vėžiu, kas sudaro mažiau nei 1 proc. visų šios ligos atvejų. Tai primena, kad tiek vyrai, tiek moterys privalo rūpintis savo sveikata ir atkreipti dėmesį į bet kokius krūties srities pakitimus.
Visuomenės palaikymas ir paramos iniciatyvos
Visą spalį BENU vaistinių inicijuota paramos akcija surinko lėšų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA), kuri teikia psichologinę ir praktinę paramą krūties vėžiu sergantiems pacientams. Pirkėjų aktyvumas ir neabejingumas parodo, kad visuomenė vis labiau domisi šia problema ir yra pasiruošusi padėti. Tokios iniciatyvos džiugina, nes stiprina bendruomenės ryšį bei skatina prevencijos svarbos supratimą visuomenėje.
Krūties vėžys – ligos diagnostika, prevencija ir gydymas yra kompleksinis procesas, kurio sėkmei itin svarbi moterų asmeninė atsakomybė ir visuomenės palaikymas. Nuolatinis švietimas, prevencinės programos ir atviras dialogas su medicinos specialistais gali ženkliai sumažinti ligos paplitimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.