Atėjus šiltojo sezono orams daugeliui prasideda džiaugsmas dėl saulės ir šilumos, tačiau yra žmonių, kuriems pavasaris ir vasara reiškia ne tik gerą nuotaiką, bet ir nemalonius alergijų simptomus. Alergijos tampa viena iš dažniausių sveikatos problemų, ypač kai aplinkoje gausu žiedadulkių, vabzdžių ir kitų alergenų. Šiuo metu ypač aktualios yra alergijos, susijusios su žiedadulkėmis, vabzdžių įkandimais, saulės spinduliais, vandeniu ir maistu. Šių alergijų spektras gali būti labai platus – nuo lengvų odos bėrimų iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko.
Alergijos žiedadulkėms ir jų ypatybės
Žiedadulkių alergija arba šienligė – viena iš dažniausių pavasario ir vasaros alergijų. Jos priežastis – organizmo padidėjęs jautrumas įvairių augalų, tokių kaip beržai, lazdynai, kiečiai, motiejukai, avižuolės, šunažolės, žiedadulkėms. Žiedadulkių koncentracija ore pavasarį ir vasarą ženkliai padidėja dėl gausaus žydėjimo, todėl alergiški žmonės patiria tipinius simptomus, tokius kaip akių uždegimas, niežulys, paraudimas, ašarojimas, čiaudulys, skysčių gausios išskyros iš nosies bei kvėpavimo sutrikimai. Dažniausiai šienligė prasideda vaikystėje, o su amžiumi gali todėl silpnėti arba visai išnykti. Tačiau kai kuriais atvejais ji gali pirmą kartą pasireikšti vyresniame amžiuje, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu.
Vabzdžių įkandimų alergijos ir jų pavojai
Vabzdžių – bičių, širšių, vapsvų, uodų, skruzdžių ir kitų – įkandimai taip pat sukelia alergines reakcijas. Įprastai jos būna lokalios, pasireiškiančios patinimu, niežuliu ir paraudimu įkandimo vietoje, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti sunkios reakcijos, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, dusulį ir net anafilaksinį šoką. Todėl ypač svarbu imtis atsargumo priemonių – naudoti vabzdžius atbaidančias priemones bei vengti lankymosi intensyviai žydinčiose vietose ar vietose su daug vabzdžių.
Alergija saulės spinduliams, vandeniui ir maistui
Ne mažiau dažnos yra alergijos saulei, vadinamos fotodermatoze. Jos pasireiškia kaip odos bėrimai, niežulys, pigmentinės dėmės bei odos pleiskanojimas po ilgo buvimo saulėje be tinkamos apsaugos. Dažniausiai šią alergiją patiria moterys, šviesią odą turintys žmonės bei vaikai. Alergija vandeniui yra retesnė, tačiau pasitaiko ypač maudantis užterštuose ar „žydinčiuose“ vandens telkiniuose, kur didelė alergenų koncentracija sukelia odos dilgčiojimą, bėrimus, niežulį ir deginimo pojūtį. Maisto alergijos pavasario ar vasaros metu taip pat dažnėja, dažnai dėl naujų maisto produktų vartojimo kelionių metu ar kitų gyvenimo pokyčių.
Simptomų atpažinimas ir prevencijos svarba
Alerginių reakcijų simptomai yra įvairūs ir priklauso nuo stimulus sukeliančio alergeno. Dažniausi simptomai yra akių paraudimas, niežulys, čiaudulys, nosies užgulimas, patinimas, odos bėrimai ir niežulys. Sunkių alergijų atveju gali pasireikšti dusulys, kraujospūdžio kritimas ir anafilaksinis šokas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad alergija gali būti supainiota su peršalimu ar virusinėmis ligomis, todėl itin svarbu atidžiai stebėti simptomus ir ieškoti profesionalios medicininės pagalbos.
Kaip sau padėti ir sumažinti alergijų riziką?
Rizikos mažinimui svarbu žinoti savo alergijas ir vengti alergenų poveikio. Pavyzdžiui, žiedadulkių alergijai sumažinti rekomenduojama būti lauke vėjuotomis dienomis, po lietaus, nevaikščioti per žydinčias vietas, dėvėti apsaugines veido kaukes, reguliariai vėdinti patalpas ir keisti drabužius atvykus iš lauko. Vabzdžių įkandimų prevencijai naudokite atbaidančias priemones, venkite kvepalų ir lankymosi vabzdžiams patraukliose vietose. Saulės alergijai apsisaugoti svarbu naudoti apsauginius kremus su dideliu SPF, dėvėti tinkamą aprangą ir vengti buvimo tiesioginėje saulėje karštomis valandomis. Vandenį rekomenduojama rinktis gerai žinomus, švarius maudynės telkinius arba maudytis namuose. Maisto alergijas gali padėti valgyti tik gerai žinomus ir išbandytus produktus.
Vaistų ir medicininės pagalbos svarba
Giedrė Stankevičienė pabrėžia, kad laiku parinkti antihistamininiai vaistai gali ženkliai sumažinti alerginių reakcijų simptomus. Jie padeda mažinti niežėjimą, uždegimą, slopina čiaudulį bei nosies užgulimą. Taip pat naudinga turėti nosies purškalų, akių lašų ir vietinių priemonių odos išbėrimams gydyti. Žmonėms, turintiems stiprias maisto ar vabzdžių alergenų reakcijas, rekomenduojama namų vaistinėlėje laikyti automatinį adrenalino injektorių, kuris gali išgelbėti gyvybę esant anafilaksinei reakcijai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Skubi medicininė pagalba yra būtina, jeigu pasireiškia stiprios alerginės reakcijos, tokios kaip dusulys, kraujospūdžio kritimas, sunki odos reakcija ar kiti gyvybei pavojingi simptomai. Taip pat gydytojo konsultacija rekomenduojama, jei simptomai nepraeina ir nekinta vartojant vaistus kelias dienas. Atliekant alergijos tyrimus, galima tiksliai nustatyti jautrumą konkretiems alergenams ir individualiai parinkti profilaktikos bei gydymo priemones, kurios pagerins gyvenimo kokybę ir sumažins riziką ateityje.
Visų šių patarimų laikymasis yra svarbus, siekiant mėgautis šiltojo sezono malonumais be alerginių negalavimų ir išvengti galimų komplikacijų, kurios gali rimtai paveikti gyvenimo kokybę bei sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.