Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje akcentavo, kad augantis biudžeto deficitas yra tiesioginė pasekmė sprendimo stiprinti šalies gynybą ir užtikrinti ilgalaikį saugumą. Pasak prezidento, spartus karinės įrangos, amunicijos bei technologijų paklausos augimas ir kainų kilimas verčia valstybę didinti išlaidas, nors tai ir atveda prie didesnio fiskalinio deficito.
„Didindami fiskalinį deficitą, norime sumažinti saugumo deficitą. Kitaip tariant, [saugumas,] šalies [gynyba] kainuoja. Kainuoja tikrai nemenkus pinigus, ypatingai turint omenyje, kad pakankamai ilgą laiką, netgi sakyčiau dešimtmečiais Lietuva nepakankamai investavo į savo saugumą ir gynybą“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams teigė prezidentas.
Deficito augimo priežastys
Kelios priežastys lemia šiandien matomą finansinį spaudimą. Pirma, po pastarųjų geopolitinių lūžių saugumo poreikiai tapo gerokai didesni: reikalingos ne tik patrankos ar šarvuoti automobiliai, bet ir modernios žvalgybos, elektroninės kovos, oro gynybos sistemos bei ilgaamžė infrastruktūra. Antra, pasaulinės rinkos kainos gynybinei įrangai ir komponentams kyla, o tiekimo grandinės nestabilumas didina užsakymų kainodarą ir užsitęsimo riziką.
Trečia, ilgalaikė nepakankama investicijų istorija reikalauja ir didesnio „vienkartinio“ atstatymo — atnaujinant rezervus, apmokant mokymus ir užtikrinant pratybų intensyvumą. Visa tai kartu sukuria struktūrinę prievolę didinti išlaidas, nors tai laikini ar apibrėžti fiskaliniai sprendimai.
Visuomenės ir politikos iššūkiai
Tokia politika kelia klausimus apie prioritetus ir ilgalaikį biudžeto tvarumą. Valdžios pareiga – aiškiai paaiškinti gyventojams, kam skiriami papildomi pinigai ir kokia yra alternatyva. Fiskaliniai sprendimai gali būti derinami su aiškia komunikacija, skaidrumu ir reformomis, kurios leis efektyviau išnaudoti įsigyjamus resursus bei mažinti švaistymą.
Be to, reikia derinti tarptautinius įsipareigojimus – bendradarbiavimą su NATO ir sąjungininkais, kuriame dalis naštos gali būti padalinta, ir nacionalines investicijas, kurios grąžina saugumo dividendą per ekonominį stabilumą ir atsparumą rizikoms.
Galiausiai, nors didesnis deficitas šiandien gali reikšti trumpalaikius finansinius spaudimus, prezidento žinutė pabrėžia pasirinkimo būtinumą: arba investuojame į saugumą dabar, arba rizikuojame didesnėmis sąnaudomis bei pavojais ateityje. Vieša diskusija ir aiškūs planai dėl finansavimo šaltinių bei grąžinimo mechanizmų yra esminiai veiksniai valstybės pasitikėjimui išlaikyti.
