Šiuolaikinio gyvenimo tempo intensyvumas, nuolatinis skubėjimas ir neišvengiamos streso situacijos neretai tampa nuolatiniu mūsų palydovu. Nerimas, toks įprastas jausmas daugeliui žmonių, gali ne tik paveikti emocinę būseną, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos kursantė Agnė Vaiciukevičienė dalijasi vertingais patarimais, kaip „susidraugauti“ su nerimu ir išmokti mėgautis gyvenimu čia ir dabar.
Stresas ir jo poveikis sveikatai
Stresas yra natūrali žmogaus organizmo reakcija į iššūkius ir sunkumus. Tačiau nuolatinė įtampa ir ilgalaikis emocinis stresas gali rimtai pakenkti mūsų fizinei bei psichinei sveikatai. Pasak psichologės, ilgą laiką trunkantis stresas gali sukelti nervų sistemos pažeidimus, miego sutrikimus, atminties praradimą, nuotaikų kaitas ir netgi fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, skrandžio spazmai ar galvos skausmai. Be to, emocinis stresas dažnai lemia socialinį atsiribojimą, santykių problemas ir netgi savęs žalojimo riziką.
Kaip trumpalaikis stresas virsta ilgalaikiu?
Kognityvinės elgesio terapijos specialistė atkreipia dėmesį, kad streso dirgikliai gali iššaukti trumpalaikę įtampą arba tapti nuolatiniu sunkumu. Svarbu laiku įsisąmoninti nerimą ir tinkamai jį valdyti, nes neatpažintas ir neišreikštas nerimas gali kaupdamasis sudaryti sunkias psichologines problemas. Pavyzdžiui, jei nerimas dėl darbo pokalbio ar egzaminų bus ignoruojamas, jis gali sustiprėti ir prisidėti prie nuolatine problema tapusio streso. Agnė Vaiciukevičienė paaiškina: „Nerimas veikia kaip sniego gniūžtė – jei nesustabdome jo laiku, jis ima didėti ir vis sunkiau su juo kovoti.“
Nevaldomas nerimas ir klaidingi scenarijai
Psichologė pabrėžia, kad nerimas dažnai kyla dėl baimės dėl ateities nežinomybės arba net ir dėl to, kas gali niekada neįvykti. Tokie neigiami scenarijai ne tik neramina, bet ir švaisto vidinius energijos išteklius. „Nerimas visuomet yra apie neapčiuopiamumą – ateitį, nežinomybę, dažnai net objekto nebuvimą,“ – atkreipia dėmesį specialistė.
Ji ragina praktikuoti realistiškesnį mąstymą, kuris grindžiamas tikrove, o ne baimėmis, ir prisiminti, kad sunkumus spręsime tuomet, kai jie išties kils.
Kognityvinės elgesio terapijos metodai nerimo valdymui
Pasak A. Vaiciukevičienės, vienas iš efektyvių būdų susidoroti su nerimu yra mąstymo pokyčiai ir požiūrio keitimas. Pavyzdžiui, situacijoje, kai vaikas sako mamai, kad ji jo nesupranta, svarbu mokytis priimti tokią kritiką ne kaip asmeninį priekaištą, o kaip galimybę geriau suprasti vaiko jausmus ir su juo kalbėtis. Šis metodas padeda sumažinti neigiamų emocijų intensyvumą ir išvengti nereikalingų konfliktų. Be šios technikos, specialistė rekomenduoja išbandyti ir kitus atsipalaidavimo būdus, pavyzdžiui, meditaciją, kvėpavimo pratimus, sportą, masažą, muzikos klausymą ar pasivaikščiojimus gamtoje.
Natūralios priemonės nerimui mažinti
Be psichologinių metodų, moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikros natūralios medžiagos gali palengvinti nerimą ir pagerinti nuotaiką. Pavyzdžiui, šafranas ir kurkuminas turi teigiamą poveikį psichologinei funkcijai ir net gali padėti depresijos atveju. Taip pat baikalinė kalpokė yra žinoma dėl savo raminančio poveikio ir gebėjimo mažinti įtampą. Tokios priemonės gali būti naudinga papildoma pagalba norintiems sumažinti nerimą ir pasiekti emocinę pusiausvyrą.
Negatyvių emocijų laiku pastebėjimas ir paleidimas
Viena svarbiausių psichologės rekomendacijų – laiku atpažinti stiprias negatyvias emocijas ir jas paleisti. Tai padeda išvengti jų kaupimosi ir rimtesnių psichologinių bei fizinių sveikatos problemų. Specialistė naudoja baliono metaforą – jei nuolat pūsi balioną, jis gali sprogo, tačiau jei leisime orui išeiti, balionas liks saugus. Analogija puikiai iliustruoja, kodėl svarbu reguliariai išreikšti ir valdyti savo emocijas.
Gyvenimo dovanų vertinimas ir buvimas „čia ir dabar“
Galiausiai psichologė ragina stabtelėti ir įvertinti tai, ką turime šiuo metu. Dažnai žmonės gyvena praeitimi arba ateitimi, tačiau praranda gebėjimą mėgautis esama akimirka. Remdamiesi savo vertybėmis ir primindami sau tikrąsias gyvenimo dovanas, galime grįžti į dabartį ir sumažinti nerimą dėl ateities. Patarimas „kai bus problema, tuomet ją ir spręsiu“ yra puikus būdas riboti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Tokie psichologiniai įgūdžiai ir žinios padeda ne tik sumažinti kasdienį nerimą, bet ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės bei emocinės sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.