Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie mėsos vartojimo poveikį tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai. Neseniai atliktas „Gyvi gali“ organizacijos iniciatyva surengtas tyrimas atskleidė, kad lietuviai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir mėsą vartoja per dažnai, dažnai nesusimąstydami apie tokio elgesio pasekmes. Tyrimas rodo, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų mėsą valgo bent keturis kartus per savaitę, o 16 proc. lietuvių – kiekvieną dieną.
Per didelis mėsos vartojimas – iššūkis sveikatai ir aplinkai
Medicinos ir aplinkosaugos ekspertai vieningai sutaria, kad gausus mėsos vartojimas kelia riziką sveikatai ir daro didelę žalą gamtai. Pasauliniai moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp didelio raudonos mėsos kiekio maiste ir širdies bei kraujagyslių ligų, įvairių vėžio formų, diabetų bei kitų sveikatos sutrikimų. Be to, intensyvi gyvulininkystė yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių – šis sektorius prisideda prie 16–18 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Gyvulininkystės ir mėsos pramonė taip pat skatina miškų kirtimą, vandens resursų eikvojimą ir žemės degradaciją, kas dar labiau blogina ekologinę situaciją.
Vyraujantys mitybos įpročiai ir noras keistis
„Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė atkreipia dėmesį, kad nors lietuvių mėsos vartojimas yra per didelis, daugelis gyventojų jau ryžtasi pokyčiams. Tyrimas parodė, kad beveik pusė gyventojų norėtų sumažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą ir daugiau įtraukti augalinės kilmės maisto, jei tokie produktai būtų labiau prieinami ir įperkamesni. Ne mažiau svarbus trukdis yra augalinio maisto pasirinkimo ribotumas prekybos vietose. Dalis respondentų įvardijo ir tai, kad norėtų valstybės paramos – lengvatų gamintojams ir prekybininkams, skatinančių augalinės mitybos plėtrą.
Tendencijos ir pavyzdžiai iš kitų šalių
Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad valstybės vis aktyviau skatina mitybos pokyčius dėl sveikatos ir aplinkosaugos priežasčių.
Nyderlandų vyriausybė neseniai paskyrė didžiules lėšas ląsteliniu pagrindu kultivuojamos mėsos vystymui, o Niujorko ligoninėse apskritai palaipsniui keičiama mityba į augalinę. Tokie sprendimai ne tik mažina aplinkos teršimą, bet ir gerina pacientų sveikatos rodiklius bei prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Lietuvoje taip pat auga sąmoningumas, kad valdžia turėtų aktyviau remti ir skatinti augalinio maisto vartojimą bei sveikesnius mitybos įpročius.
Ką kiekvienas galime padaryti?
Meda Šermukšnė akcentuoja, kad visi pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių. Ji pataria nereikalauti staiga ir radikaliai atsisakyti mėsos, bet pradėti nuo vienos be mėsos dienos per savaitę, palaipsniui didinant šių dienų skaičių. Toks požiūris leidžia priprasti prie mažesnio gyvūninės kilmės produktų vartojimo, išlaikant subalansuotą ir sveiką mitybą. Tokiu būdu galime sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, sumažinti sveikatos riziką ir kartu prisidėti prie globalių klimato kaitos tikslų pasiekimo.
Apibendrinant, per didelis mėsos vartojimas Lietuvoje yra svarbi sveikatos ir aplinkos apsaugos problema, kuriai spręsti būtini tiek individualūs, tiek visuomeniniai pokyčiai. Vartotojų sąmoningumo didinimas, alternatyvių produktų prieinamumo gerinimas ir valstybės paramos iniciatyvos gali tapti pagrindiniais varikliais, kurie padės Lietuvai kryptingai judėti link tvaresnės ir sveikesnės ateities.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.