Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, su kuria susiduria maždaug kas dešimta Lietuvos moteris. Minint krūties vėžio sąmoningumo mėnesį, svarbu kalbėti apie šios ligos prevenciją, rizikos veiksnius ir mitus, kurie dažnai klaidina visuomenę. Vienas iš dažnai užduodamų klausimų – ar krūtinės dydis gali turėti įtakos tikimybei susirgti šia liga ir kokie kiti veiksniai vaidina svarbų vaidmenį rizikos formavimuisi? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus, remdamiesi medicinos specialistų nuomonėmis ir moksliniais duomenimis.
Prevencinės programos ir ankstyvas ligos aptikimas
Apytiksliai 90 procentų moterų, kurioms krūties vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, gali būti išgydytos. Tačiau Lietuvoje prevencinėse programose dalyvauja tik apie 60 procentų tikslinei amžiaus grupei priklausančių moterų – nuo 50 iki 69 metų. Tai yra pernelyg mažai, nes moksliniai tyrimai rodo, kad siekiant veiksmingos prevencijos, patikrų turėtų imtis net 80 procentų grupės atstovių.
Šiais metais nuo sausio mėnesio Lietuvoje nemokamus krūties vėžio patikrinimus galės atlikti ir moterys nuo 45 iki 74 metų. Šeimos gydytoja Raminta Bernotė rekomenduoja reguliariai atlikti ultragarsinius krūtų tyrimus ir mamografiją, o tiems, kurie turi didesnę genetinę riziką, – net krūtų magnetinio rezonanso tyrimus. Profilaktinė savityra taip pat yra labai svarbi – ją rekomenduojama atlikti kas mėnesį, praėjus savaitei po mėnesinių pradžios. Savityra padeda pačiai moteriai atpažinti bet kokius neįprastus pokyčius savo kūne, tokius kaip gumbeliai, odos pakitimai ar spenelių išskyros.
Krūtinės dydis, liemenėlė ir kiti mitai apie vėžio riziką
Dažnas reta, tačiau svarbus mitas susijęs su krūtinės dydžiu ir liemenėlės dėvėjimu. Medicinos specialistės pabrėžia, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog didesnis krūtinės dydis ar liemenėlės dėvėjimas galėtų padidinti riziką susirgti krūties vėžiu.
Tuo pačiu metu tinkama liemenėlė yra svarbi komfortui ir fiziniam patogumui, ypač sportuojant.
Visgi, svarbiau nei krūtinės dydis yra bendras kūno svoris ir sveika gyvenimo būdo priemonių laikymasis. Antsvoris ir nutukimas, ypač vyresniame amžiuje, yra vieni iš veiksnių, galinčių didinti krūties vėžio riziką. Dėl to labai rekomenduojama reguliariai sportuoti, laikytis subalansuotos mitybos, vengti greitųjų angliavandenių, perdirbtų produktų ir akcentuoti daržovių, žuvies bei paukštienos vartojimą.
Ar krūties vėžiu serga tik moterys?
Krūties vėžys yra dažniau diagnozuojamas moterims, tačiau ši liga gali paveikti ir vyrus. Lietuvoje per metus maždaug 10 vyrų diagnozuojamas krūties vėžys, kuris sudaro iki 1 proc. visų atvejų. Nors vyrų sergamumas yra daug mažesnis, svarbu žinoti, kad liga nėra visiškai moterų privilegija.
Ką daryti, jei įtariate krūties vėžį?
Skausmas dažniausiai nėra pagrindinis krūties vėžio simptomas, tačiau jis kartais gali reikšti pokyčius ar uždegimą. Jeigu pastebimi bet kokie neįprasti pokyčiai – gumbeliai, odos įdubimai, spenelių pakitimai ar išskyros, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Reguliarios patikros ir savistaba yra veiksmingiausi būdai užkirsti kelią ligos progresavimui.
Žmonių parama ir bendruomenės svarba
BENU vaistinių organizuota paramos iniciatyva, kurios metu surinktos lėšos skiriamos Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA), parodo, kaip visuomenės palaikymas gali padėti sergančioms moterims. Tokios iniciatyvos ne tik finansuoja svarbias veiklas, bet ir skatina dialogą, sąmoningumo didinimą ir pagalbą onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems.
Apibendrinant, profilaktiniai tyrimai, sveika gyvensena, kūno svorio kontrolė ir savityra yra kertiniai elementai, padedantys kovoti su krūties vėžiu. Svarbu atminti, kad krūtinės dydis ir liemenėlės dėvėjimas nėra veiksniai, kurie lemtų didesnę šios ligos tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.