Vėžys yra viena iš sudėtingiausių ir pavojingiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje, kas parodo šios ligos sunkumą ir reikšmę visuomenės sveikatai. Nors dažniausiai vėžiu serga vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys, pastarųjų dešimtmečių tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – tam tikrų vėžio formų paplitimas jaunimo tarpe sparčiai didėja.
Mokslininkų atlikta įvairių tyrimų apžvalga, paskelbta žurnale „Clinical Oncology“, siekė įvertinti ankstyvo vėžio rizikos veiksnius, kurie prisideda prie šio pavojingo susirgimo atsiradimo jaunesniame amžiuje. Tyrimas išanalizavo duomenis nuo 2000 iki 2012 metų apie 14 vėžio rūšių, kurių paplitimas tarp iki 50 metų amžiaus asmenų sparčiai didėjo. Rezultatai parodė, kad ankstyvas vėžys mažina gyvenimo kokybę ir sukelia ne tik pagrindinę ligą, bet ir ilgalaikes sveikatos problemas, įskaitant nevaisingumą, širdies ir kraujagyslių ligas, antrinį vėžį bei gydymo sukeltas komplikacijas.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaka ankstyvam vėžiui
Tyrėjai akcentuoja, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šios ligos vystymuisi, yra susiję su gyvenimo būdu ir aplinkos įtaka. Vakarietiško tipo mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, perdirbtos mėsos, cukraus bei itin apdoroto maisto, o trūksta vaisių, daržovių ir skaidulų, laikoma viena iš svarbiausių priežasčių. Taip pat pastebėta, kad sumažėjęs žindymo dažnis naujagimiams bei padidėjęs pieno mišinio vartojimas gali turėti įtakos organizmo imunitetui ir ilgalaikei sveikatai.
Be to, tyrėjai atkreipia dėmesį į alkoholio vartojimo didėjimą ir rūkymo įpročius, įskaitant pasyviąją rūkymo formą, kaip reikšmingus rizikos veiksnius. Sutrumpėjęs vaikų miegas dėl naktinės šviesos poveikio, darbas naktinėmis pamainomis ir reprodukciniai pokyčiai, tokie kaip ankstyvos mėnesinės, sumažėjęs gimdymų skaičius bei didesnis kontraceptikų vartojimas, taip pat susiję su padidėjusia vėžio rizika.
Fizinis aktyvumas, metaboliniai sutrikimai ir mikrobioma
Gyvenimo būdo aspektai apima ir fizinio aktyvumo stoką bei sėdimą gyvenimo būdą, kurie gali būti susiję su svorio augimu, nutukimu ir 2 tipo diabetu – papildomais rizikos faktoriais. Mokslininkai taip pat pabrėžia virškinimo sistemos svarbą, nes net 8 iš 14 tirtų vėžio formų yra susijusios su šia sistema. Tai leidžia manyti, kad burnos ir žarnyno mikrobiomos būklė gali lemti vėžio atsiradimą – ypač kai didėja antibiotikų vartojimas, keičiantis natūralią mikrobiotos pusiausvyrą.
Galiausiai, tyrimo autoriai teigia, jog nuo pradinio ląstelių pažeidimo iki klinikinio vėžio simptomų gali praeiti net keli dešimtmečiai, todėl sveikatos priežiūros specialistams svarbu atkreipti dėmesį į jaunų žmonių rizikos veiksnius ir ankstyvą prevenciją. Potencialiai taikomos priemonės apima sveikesnės mitybos propagavimą, fizinio aktyvumo skatinimą, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą bei dėmesį miegui ir darbo režimui.
Šis tyrimas suteikia vertingų žinių apie tai, kaip tam tikri gyvenimo būdo ypatumai ir aplinkos veiksniai gali lemti pavojingų ligų atsiradimą ankstyvame amžiuje, įspėdamas mus atidžiau rūpintis savo sveikata jau jaunystėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.