Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis, tvirtina, kad judėjimas – tai esminė gyvenimo dalis, galinti ne tik apsaugoti nuo daugelio ligų, bet ir padėti jas gydyti. Jo žodžiais, nėra ligos, kuriai sergant fizinis aktyvumas būtų žalingas. Priešingai – judėjimas padeda stiprinti organizmą, mažina ligų riziką, gerina psichologinę būklę ir netgi užkerta kelią nutukimui.
Fizinis aktyvumas turi nuostabų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Profesorius primena, kad pagal Europos kardiologų draugijos gaires, kurios paremstos moksliniais tyrimais, fizinį aktyvumą rekomenduojama praktikuoti net sergant širdies ligomis. Svarbu tik atsižvelgti į ligos sunkumo laipsnį ir parinkti tinkamą krūvį bei veiklos rūšį.
Judėjimo nauda kova su ligomis ir gerai savijautai
Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik mažina arterinį kraujo spaudimą, bet ir stiprina imuninę sistemą, mažina stresą bei didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tai ypač svarbu ne tik siekiant išvengti širdies ligų, bet ir kovojant su diabetu, nutukimu ar vėžinėmis ligomis. Pasak prof. Šerpaičio, sportas pažadina endorfinus ir gerina nuotaiką, kas ypač aktualu žmonėms, persirgusiems infarktu ar kenčiantiems nuo depresijos.
Vyresnių žmonių, ypač sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, judėjimas gali sumažinti demencijos atsiradimo riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai patvirtina, kad net lengva fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, plaukimas ar golfas, turi didelės naudos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Kada ir kaip saugiai pradėti judėti?
Nors judėjimas naudingas visiems, itin svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant sportuoti tiems, kurie jau serga širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis. Profesorius pataria pradėti nuo mažo krūvio, nes sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, išemine širdies liga, intensyvus sportas gali būti žalingas. Tinkamiausios veiklos yra vidutinio intensyvumo, tokios kaip važiavimas dviračiu, plaukimas ar paprastas ėjimas.
Be to, siekiant saugumo, rekomenduojama naudoti išmaniuosius laikrodžius ar kitus prietaisus, kurie padės stebėti širdies ritmą tiek aktyvumo metu, tiek ramybės būsenoje. Maksimalų saugų pulsą galima apskaičiuoti pagal amžių – vyrams 220 minus metai, moterims 200 minus metai, o fizinio krūvio metu pulsas neturėtų viršyti 50–80 proc. šio maksimalumo.
Sportas ir vaistų vartojimas: ką svarbu žinoti?
Profesorius pabrėžia, kad fizinis aktyvumas neturėtų skatinti vaistų vartojimo nutraukimo. Bet kokius pasikeitimus gydymui reikia derinti su gydytoju. Ypač svarbu atsižvelgti į vaistus, kurie skystina kraują, nes padidėjus fiziniam krūviui gali atsirasti mėlynių, o kontaktiniai sportai ar tie, kur galima kristi, tokiu atveju netinka.
Galų gale, prof. P. Šerpytis skatina visus pradėti judėti – net jei tai dabartiniu metu atrodo sudėtinga. Judėjimą jis laiko esmine sveikos gyvensenos dalimi, kuri ne tik gerina sveikatą, bet ir palaiko ryšį su aplinka bei žmonėmis. Pandemijos laikotarpis išryškino judėjimo stokos žalą, todėl sveikata ir judėjimas turi tapti prioritetu kiekvieno žmogaus gyvenime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.